Tarragona (Taragonà), miestas Ispanijos šiaurės rytuose, Katalonijoje, prie Viduržemio jūros, į pietvakarius nuo Barselonos; provincijos centras.
Tarragona
135 400 gyventojų (2021); aglomeracijoje (jai priklauso Reusas, Cambrilsas, Salou) 393 600 gyventojų (2020). Prekybos (yra naftos terminalas), žvejybos, keleivių uostas; keltas į Balearų salas. Per Tarragoną eina Barselonos–Valensijos geležinkelis ir automobilių magistralė. Reuso tarptautinis oro uostas (į šiaurės vakarus nuo Tarragonos; 1,04 mln. keleivių, 2018). Naftos perdirbimo, chemijos, maisto (vynų, likerių, tabako), metalo ir medienos apdirbimo, elektrotechnikos, tekstilės pramonė. Netoli Tarragonos yra Ascó, Vandellòso branduolinės elektrinės. Tarragona – svarbiausias Costa Dorados tarptautinio turizmo ir poilsio regiono centras. Pajūrio kurortas (smėlėti paplūdimiai). Karališkasis jachtklubas (įkurtas 1878). Į pietvakarius nuo Tarragonos, prie Salou, yra pramogų parkas PortAventura (vienas didžiausių Europoje). Universitetas (įkurtas 1991), kitos aukštosios mokyklos. Tarragonos nacionalinis archeologijos muziejus. Tarakono (lotyniškai Tarraco) archeologinis kompleksas Tarragonos senamiestyje – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2000); jame išliko romėnų laikotarpio įtvirtinimų, statinių (amfiteatro, cirko, šventyklų, vilų) liekanų. Ankstyvųjų krikščionių nekropoliai (4 amžius). Katedra (pastatyta buvusios Jupiterio šventyklos vietoje, 12–14 a., vėliau išplėsta). Kasmetiniai renginiai: Šv. Teklės (Santa Tecla) festivalis (rugsėjį; švenčiama nuo 1321), tarptautiniai diksilendo, fejerverkų festivaliai.
Istorija
Dabartinės Tarragonos vietoje didesnė gyvenvietė atsirado 5 a. prieš Kristų. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 218 pr. Kr., vėliau buvo svarbus romėnų karinis atramos punktas kovose su keltiberais, vadintas Tarakonu (lotyniškai Tarraco). Valdant imperatoriui Augustui tapo provincijos centru ir suklestėjo, kaldino savo monetas. Žlungant Romos imperijai čia apsigyveno vestgotai. 713 ar 714 miestas atiteko arabams. Arabų valdžia susilpnėjo 8 a. frankų imperatoriui Karoliui Didžiajam įkūrus Ispanijos marką, bet frankai įsitvirtino neilgam. 1129 Tarragonos vyskupas perleido miestą normanų karvedžiui Robert’ui Bordet, kuris tapo pirmuoju Tarragonos kunigaikščiu, bet greitai miestas (ir kunigaikštystė) atiteko Barselonos grafams. Tarragona nukentėjo per 1368 marą ir 1462 Katalonijos pilietinį karą. 16 a. įtvirtintas, tapo strategine tvirtove (šis statusas panaikintas 1868), 16–18 a. dažnai kentėjo nuo karų ir piratų antpuolių, atsigaudavo iš prekybos, miestui didelę įtaką darė dvasininkai, pavertę Tarragoną švietimo centru. 1811–13 buvo nukariavusi Prancūzija, miestas smuko, atsigavo 19 a. antroje pusėje, kai gavo laisvosios prekybos su Amerika teisę. Dar kartą labai nukentėjo per Ispanijos pilietinį karą (1936–39), po jo perstatyta daug kvartalų.