Tártaras (Tartaros), senovės graikų mitų vaizdinys – vieta požemio pasaulyje, giliausia Hado dalis; šį vaizdinį įkūnijanti dievybė. Į Tartarą, apsuptą varine siena ir trimis rūko sluoksniais, sueina visos žemės ir jūrų šaknys. Jo gelmėse gyvena Niktė ir jos sūnūs – Hipnas ir Tanatas. Tartare, už medinių vartų, kuriuos saugo hekatoncheirai, įkalinti Olimpo dievų nugalėti titanai (prieš tai Uranas čia buvo nutrėmęs kiklopus). Vėlesniais laikais Tartaras kartais tapatinamas su Hadu, dažniausiai laikomas pragaru, kuriame įvairūs nusidėjėliai (Iksionas, Sisifas, Tantalas ir kiti) kenčia amžinas kančias.
Hesiodo Kosmogonijoje laikomas vienu iš 4 pirmųjų visatos pradų – su Gaja ir Erotu gimė iš Chaoso. Gaja nuo Tartaro pagimdžiusi Tifoną ir Echidną.