Tartu (Tártu), vok. ir šved. Dorpat (Dòrpatas), miestas Estijos rytuose, abipus Emajõgi upės (teka į Peipaus ežerą); Tartumos apskrities centras. 93 900 gyventojų (2018); antras pagal gyventojų skaičių (po Talino) Estijos miestas. Upių uostas. Geležinkeliai ir plentai į Taliną, Rygą, Pskovą. Oro uostas. Žemės ūkio mašinų, transporto priemonių detalių, metalo ir gelžbetonio gaminių, tiksliųjų prietaisų, vandentiekio ir kanalizacijos įrenginių gamyba, elektrotechnikos, chemijos, statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, baldų, poligrafijos, tekstilės, odos ir avalynės, maisto pramonė; aukštųjų technologijų bendrovės. Turizmas. Tartu universitetas, Estijos gamtos mokslų universitetas (1951–2005 Estijos žemės ūkio universitetas).
Tartu miesto centras
Estijos muzikos ir teatro akademijos filialas (1997), Tartu dailės kolegija (2000), Baltijos gynybos koledžas, Estijos aviacijos akademija (1993 įkurtas koledžas, nuo 2008 akademija), Tartu teologijos akademija (1993), aukštoji dvasinė seminarija (1994). Mokslinio tyrimo įstaigos: Estijos biocentras, Tartu biotechnologijų parkas, Tartu mokslo parkas. Tartu universiteto biblioteka. Muziejai: Estijos nacionalinis (įkurtas 1909), Tartu miesto, Tartu dailės, Estijos literatūros, Estijos sporto, pašto, žemės ūkio, žaislų, Tartu universiteto (istorijos, dailės, zoologijos, geologijos muziejai, botanikos sodas). Tartu observatorija (įkurta 1810; nuo 1964 muziejus). Teatras Vanemuine.
Tartu rotušė (1789, architektas J. H. B. Walteris)
2271
Architektūra
Išliko gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (14 a. pirma pusė, vėliau rekonstruota), Šv. Petro ir šv. Pauliaus katedra (14–15 a., 1806 pritaikyta bibliotekai, architektas J. W. Krause; dabar Tartu universiteto muziejus). Klasicistinė rotušė (1789, architektas J. H. B. Walteris), universiteto rūmai (1809) ir observatorija (1810, abiejų architektas J. W. Krause). 20 a.–21 a. pradžioje pastatyta Šv. Pauliaus bažnyčia (1919, architektas E. Saarinenas), Estijos banko (1936, architektai A. Matteusas, K. F. Burmanas), teatro Vanemuine (1970, architektai P. Tarvasas, U. Tölpusas, A. Volbergas), naujosios universiteto bibliotekos (1981, architektai K. Valdre, M. Kallingas) rūmai, dangoraižis Sraigės bokštas Tartu (2008, architektai V. Künnapu, A. Padrikas), Estijos nacionalinio muziejaus rūmai (2016, architektūrinė bendrovė Dorell Ghotmeh Tane).
dangoraižis Sraigės bokštas Tartu (2008, architektai V. Künnapu, A. Padrikas)
2271
Istorija
Miesto pradžia – 5 a. estų įtvirtintas piliakalnis Tarbatu. 1030 užimtas Jaroslavo Išmintingojo. Čia pastatyta Jurjevo tvirtovė, 1224 ją užėmė kalavijuočiai (vokiečių pavadinta Dorpatu). 1224–1558 vyskupijos centras. 1280–16 a. viduryje Hanzos narys.
Per Livonijos karą 1558 užimtas Ivano IV Rūsčiojo, pagal 1582 Zapolskij Jamo paliaubas atiteko Abiejų Tautų Respublikai. 1583 įkurta jėzuitų kolegija. Nuo 1598 vaivadijos centras, 1600 užimtas švedų, 1603 J. K. Chodkevičiaus kariuomenės susigrąžintas. 1625–1704 priklausė Švedijai. 1632 įkurtas universitetas.
Per Šiaurės karą 1704 užimtas Rusijos kariuomenės, pagal Nystado taiką 1721 atiteko Rusijai (vadintas Derptu, 1893–1918 – Jurjevu). Nuo 1783 apskrities centras. Nuo 19 a. vidurio estų tautinio sąjūdžio ir kultūros centras; 1869 surengta pirmoji Estijos dainų šventė, 1870 įsteigtas teatras. 20 a. pradžioje buvo 20 didelių įmonių. 1918 02–12 okupuotas Vokietijos, 1918 12–1919 01 – Sovietų Rusijos kariuomenės.
Nuo 1919 Estijos Respublikos mokslo ir kultūros centras. 1920 čia pasirašyta Estijos ir Sovietų Rusijos Tartu taika (02 02), Sovietų Rusijos ir Suomijos Tartu taika (10 14). 1941 07–1944 08 okupuotas nacių Vokietijos kariuomenės; per karą sugriauta dalis istorinio miesto.
2271
Lietuviai
Lietuvių Tartu apsigyveno 1582–1625, kai miestas priklausė Abiejų Tautų Respublikai. Nuo 19 a. pradžios (ypač 1832 uždarius Vilniaus universitetą) lietuvių studijavo Tartu (Dorpato) universitete, vėliau ir Veterinarijos institute. 1896–1901 čia mokytojavo J. Jablonskis. 1897 išspausdinti hektografu K. Jauniaus lietuvių kalbos paskaitų užrašai Lietuviškas kn. Jauniaus kalbamokslis, 1899 – P. Avižonio ir J. Jablonskio Lietuviška gramatikėlė. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje studijavo D. Alseika, P. Avižonis, J. Biliūnas, V. Kuzma, V. Lašas, K. Požela. Apie 1895 susibūrusi slapta lietuvių studentų organizacija 1906–18 veikė oficialiai (Dorpato lietuvių studentų draugija). 20 a. pradžioje surengta lietuviškų vakarų su vaidinimais. 1914–18 Tartu universitete dėstė V. Šilkarskis. Per I pasaulinį karą apsigyveno lietuvių karo pabėgėlių, dauguma pasitraukė 1918 02 vokiečių kariuomenei užimant miestą. 1917 Jurjevo lietuviai dalyvavo Rusijos lietuvių seime Petrograde. Sovietų okupacijos metais Tartu aukštąsias mokyklas baigė kelios dešimtys lietuvių. Apie 20 Tartu universiteto lietuvių absolventų 1993 įkūrė Tartu lietuvių draugiją (vėliau Tartu lietuvių bendruomenė; pirmininkė T. Taunytė-Laisaar). Nuo 2003 Tartu veikia Lietuvos garbės konsulatas (konsulė B. Klaas‑Lang).
2271
-Jurjev; -Jurjevas; -Derpt; -Derptas