tarýbiniai kiai, SSRS žemės ūkio valstybinės įmonės. Valstybė nustatydavo tarybinių ūkių organizavimo ir tvarkymo principus, gamybos kryptis. Tarybinių ūkių veiklai vadovavo valdybos, trestai, ministerijos. Šios žinybos sudarydavo tarybinių ūkių žemės ūkio produkcijos valstybinius supirkimų planus, numatydavo kapitalinių įdėjimų (investicijų) apimtis, darbo užmokesčio fondo dydį.
Iki 1965 ūkinės reformos visa tarybinių ūkių produkcija buvo pristatoma valstybei nustatytomis kainomis, kurios buvo mažesnės už savikainą, nes nesivadovauta apsimokamumo principu. Po 1965 nustatyti valstybiniai supirkimų 5 m. planai, padidintos supirkimo kainos, už virš plano parduodamą produkciją pradėta mokėti brangiau. Tikrindavo aukštesnioji valdymo institucija. Buvo vadovaujamasi socialistinės valstybinės gamybinės įmonės nuostatais, patvirtintais SSRS Ministrų Tarybos, laikomasi vienvaldystės principo.
Gamybai vadovavo valstybės skiriamas ir atleidžiamas direktorius, kuris vadovavo administracijai, padalinių vadovams. Formalūs pagalbininkai buvo ūkio visuomeninės organizacijos ir nuolat veikiantis gamybinis pasitarimas (jam priklausė ir darbininkai, tarnautojai, administracija bei visuomeninių organizacijų atstovai). Tarybinių ūkių administracijos veiklą reguliavo ir kontroliavo komunistų partijos pareigūnai. Vyriausiuosius specialistus skirdavo ir iš pareigų atleisdavo aukštesnioji valdymo institucija.
Tarybiniai ūkiai turėjo savo įstatus, savarankišką balansą, juridinio asmens teises. Iš gauto pelno sudarydavo reikalingus fondus, kurių sudarymo ir naudojimo tvarka buvo valstybės reglamentuota. Buvo sudaromi metiniai gamybiniai finansiniai ir perspektyviniai – penkmečio ir organizacinės ūkinės plėtros – planai. Tarybinių ūkių gamybos ir valdymo struktūra daugiausia buvo teritorinė, 2 pakopų: ūkis, augalininkystės ar gyvulininkystės brigados arba pagalbinių tarnybų (automobilių garažo, remonto dirbtuvių) darbuotojų grupės, dideliuose tarybiniuose ūkiuose 3 pakopų: ūkis, skyrius, brigada (ferma). Gamybiniams padaliniams buvo priskiriamos žemės ūkio naudmenos, pastatai, įrenginiai, technika, produktyvieji ir darbo gyvuliai bei kitos gamybos priemonės. Jų vadovai buvo skiriami ir atleidžiami iš darbo tarybinio ūkio direktoriaus įsakymu. Darbo užmokesčio fondą nustatydavo valstybinės institucijos. Tarybinių ūkių darbuotojai turėdavo asmeninį pagalbinį ūkį.
Pirmieji daržininkystės, sėklininkystės, veislininkystės, žirgų auginimo tarybiniai ūkiai pradėti kurti 1917 pabaigoje konfiskuotų dvarų, caro šeimos, vienuolynų ir cerkvių žemių vietoje. 1922 buvo 4316 tarybiniai ūkiai, jie turėjo vidutiniškai po 770 ha žemės. 1954–55 Kazachijos, Sibiro, Pavolgio, Uralo plėšinių žemėse suorganizuoti 425 grūdų gamybos tarybiniai ūkiai. 1990 SSRS buvo 23 500 tarybiniai ūkiai, juose dirbo 11 mln. žmonių.
Lietuvoje
Lietuvoje pirmieji tarybiniai ūkiai įsteigti 1940, įvykdžius sovietinę žemės reformą. Valstybė perėmė 357 stambiųjų ūkininkų ūkius su 45 100 ha žemės, iš jų buvo organizuota 60 tarybinių ūkių, kuriems 1941 perduota dar 4500 ha žemės. Jiems vadovavo 1941 įkurtas Grūdų ir gyvulininkystės tarybinių ūkių liaudies komisariatas. Per II pasaulinį karą tuos ūkius valdė vokiečių administracijos įgaliotiniai. 1944 naciams traukiantis tų ūkių turtas buvo išgrobstytas. Po karo tarybiniai ūkiai buvo atkurti ir išplėsti. 1945 pirmieji tarybiniai ūkiai įsteigti Klaipėdos krašte. 1948 Lietuvoje buvo 104 tarybiniai ūkiai su 168 800 ha žemės, 1951 – 111 tarybinių ūkių su 168 800 ha žemės. 1955 tarybiniai ūkiai buvo sustambinti, liko 87 tarybiniai ūkiai su 278 000 ha žemės. 1956–65 tarybinių ūkių padaugėjo, nes ekonomiškai silpnesni kolūkiai buvo pertvarkyti į tarybinius ūkius, 9 dešimtmetyje kai kurie tarybiniai ūkiai – į kolūkius. 1988 tarybiniai ūkiai gamino 21,4 % visos žemės ūkio produkcijos. 1990 buvo 253 daugiašakiai tarybiniai ūkiai su 691 400 ha žemės. Jie turėjo 464 500 ha pasėlių, 401 800 galvijų (iš jų 118 300 karvių), 299 100 kiaulių. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1991 priėmus įstatymus Dėl piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų bei Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo tarybinių ūkių, kaip ir kolūkių, naudojamoje žemėje pradėjo kurtis ūkininkai. 1992 tarybiniai ūkiai persitvarkė į žemės ūkio bendroves, ūkininkų ūkius arba kitus žemės ūkio subjektus.
2059
-ūkiai