tarýbos, 1917–36 Darbiniñkų, valstiẽčių ir raudonarmiẽčių deputãtų tarýbos, 1936–77 Dárbo žmoni deputãtų tarýbos, 1977–93 Liáudies deputãtų tarýbos, Rusijos ir SSRS atstovaujamosios kolegialios valstybinės valdžios institucijos. Rusijos imperijoje gyvavo 1905–07, Sovietų Rusijoje – 1917–22, SSRS (ir sovietinėse respublikose) – 1922–91, Rusijos Federacijoje – 1990–93.
Per 1905–07 revoliuciją pradėjo spontaniškai kurtis įvairiuose miestuose kaip darbininkų fabrikų administravimo institucijos, jų pagrindinis tikslas buvo revoliucinė kova su caro režimu (iš viso išrinkta 62 tarybos). Po Vasario revoliucijos (1917) Petrogrado taryba kartojo Laikinosios vyriausybės funkcijas, dėl to šalyje susidarė dvivaldystė. Po Spalio perversmo (1917) nušalinus Laikinąją vyriausybę tarybos perėmė visą valdžią. Iki 1918 vasaros bent formaliai buvo daugiapartinės, vėliau vyravo bolševikai. SSRS laikotarpiu tarybų suvažiavimas formaliai buvo valstybinės valdžios aukščiausia institucija. Iki 1936 renkant tarybas buvo klasinių apribojimų – įgyvendinta proletariato diktatūros doktrina, be to, rinkimai buvo netiesioginiai: aukštesniųjų pakopų tarybos buvo renkamos žemesniųjų pakopų tarybų. 1936–77 deputatai rinkti 4, 1977–91 – 5 metams. SSRS Aukščiausioji Taryba leido įstatymus, rinko Prezidiumą, sudarė vyriausybę – Ministrų tarybą (iki 1946 Liaudies komisarų taryba). Sąjunginių respublikų Aukščiausiosios Tarybos nuo 1977 rinktos 5 metams. Vietinės tarybos rinko vykdomuosius komitetus. Iš viso SSRS buvo apie 1600 tarybų.
Totalitarizmo sąlygomis kandidatų į tarybų deputatus kėlimą ir tarybų darbą kontroliavo SSKP nomenklatūra, visų lygmenų tarybos buvo tik deklaratyvaus propagandinio pobūdžio: siekiant sudaryti atstovaujamos demokratijos regimybę imituota per rinkimus organizuojama valdžia. Tarybų sistema Rusijoje panaikinta po 1993 Rusijos konstitucinės krizės: 1993 10 paleista prezidentui B. Jelcinui pasipriešinusi Rusijos Aukščiausioji Taryba, netrukus panaikintos ir vietinės tarybos.
Nuo Vakarų valstybių parlamentų tarybos skyrėsi tuo, kad atliko ir įstatymų leidžiamąją, ir vykdomąją funkcijas. Kai kuriose po II pasaulinio karo SSRS politiškai veikiamose šalyse (Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Rytų Vokietijoje ir kitur) tarybų pavyzdžiu mėginta kurti panašias valdymo institucijas.
Tarybos Lietuvoje
1918–19 daugelyje Sovietų Rusijos kariuomenės užimtų miestų, apskričių ir valsčių sudarytos darbininkų, bežemių ir mažažemių tarybos. SSRS 1940 06 okupavus Lietuvą Liaudies seimas 1940 08 25 pasiskelbė LSSR Aukščiausiąja Taryba, 1940 09 12 LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku sudaryti laikinieji vietos vykdomieji komitetai, vykdantys vietos tarybų funkcijas. Po II pasaulinio karo pirmieji rinkimai į LSSR Aukščiausiąją Tarybą įvyko 1947 02 09, į vietos tarybas – 1948 01 18. 1990 03 11 LSSR Aukščiausioji Taryba pertvarkyta į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą (Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas). 1992 07 07 įstatymu ji pavadinta Lietuvos Respublikos Seimu, vietinės liaudies deputatų tarybos – savivaldybių tarybomis (ši nuostata įsigaliojo 1992 11 25, kai pradėjo veikti naujai išrinktas Seimas).
1088