Taškeñtas (Toshkent), Uzbekijos sostinė.
Taškentas
2,57 mln. gyventojų (2020; aglomeracijoje 3,23 mln. gyventojų).
Mieste gyvena apie 7,6 % Uzbekijos gyventojų, daugiausia uzbekai (65 %), rusai (18 %), yra totorių (4,5 %), korėjiečių (2,2 %), kazachų, tadžikų ir kitų (2013).
Taškentas įsikūręs Uzbekijos šiaurės rytuose, lygumoje į vakarus nuo Vakarų Tian Šanio kalnų, Čirčiko upės (Syrdarjos dešinyis intakas) slėnyje, 450–480 aukštyje.
Geležinkelis į Turkestaną (Kazachija), greitaeigė geležinkelio linija į Samarkandą (nutiesta 2011); plentai į Samarkandą, Kokandą, Dušanbę (Tadžikija), Šymkentą (Kazachija). Taškentą juosia 2 žiediniai keliai. Metropolitenas (nuo 1977). Tarptautinis oro uostas.
Mašinų (įrenginių žemės ūkiui, tekstilės pramonei), automobilių, traktorių gamyba, lokomotyvų remontas, chemijos, naftos chemijos, farmacijos, radioelektronikos, statybinių medžiagų, tekstilės (medvilnės), trikotažo, siuvimo, baldų, maisto, tabako pramonė. Tarptautinis, Taškento verslo centrai.
Uzbekijos mokslų akademija (įkurta 1943). Nacionalinis (įkurtas 1918), Taškento technikos (1920), žemės ūkio (1930), ekonomikos (1931), pasaulio kalbų universitetai, Maskvos M. Lomonosovo universiteto filialas, geležinkelio transporto, farmacijos, medicinos, cheminės technologijos institutai, karinės technikos, kitos aukštosios mokyklos, Dvasinė seminarija (stačiatikių; įkurta 1998). Branduolinės fizikos, astronomijos mokslinių tyrimų institutai. Nacionalinė biblioteka (įkurta 1870). Operos ir baleto, dramos, lėlių, Mukimi ir kiti teatrai. Filharmonija. Uzbekijos istorijos, gamtos (įkurtas 1876), Uzbekijos meno (1918), taikomosios dailės (1937), Navoji literatūros, geležinkelio technikos, kiti muziejai. Botanikos, zoologijos sodai. Vandens ir kiti parkai.
2271
Architektūra
Senamiestyje išliko Džumos mečetė (seniausios dalys 9 a., dabartinė pastatyta 15 a., po 1868 žemės drebėjimo atstatyta 1888), Barak‑chano (1532), Kukeldašo (1570) medresės, šeicho Zainudino Bobo mauzoliejus (16 a.), Hazrati Imamo kompleksas (16–19 a.), vidurinių amžių dengtas turgus. Pagal 20 a. 4–7 dešimtmetyje sudarytus bendruosius planus pastatyta gyvenamųjų kvartalų, pramoninių, visuomeninių (Operos ir baleto teatro rūmai, 1947, architektas A. Ščiusevas, viešbutis Uzbekistan 1974), inžinerinių (televizijos bokštas, 1985) pastatų. Yra parkų, sodų, aikščių: Amiro Temuro (Timūro; 19 a. pabaiga, rekonstruota 2009), Nepriklausomybės (pradėta 1991) su memorialiniais paminklais. Prie Taškento – Zangi‑Ota memorialinis kompleksas (14–19 a., minaretas 1915).
Parlamento rūmai Taškente (1997, architektas V. Akopjanianas)
2271
Istorija
Dabartinio Taškento teritorijoje žmonės gyvena nuo akmens amžiaus. 2 a. kinų šaltiniuose minimas Džeši vardu. Nuo 6 a. priklausė Tiurkų kaganatui (vadintas Čiaču), 8 a. pradžioje nukariautas arabų Omejadų (vadintas Šašu, vėliau Binkentu). Per miestą ėjo prekybos kelias tarp Europos ir Rytų. Nuo 11 a. pradžioje pradėjo plisti Taškento vardas. 9–13 a. priklausė Samanidų, Karachanidų ir karakitajų valstybėms. 1214 sugriautas Chorezmo šacho, 1219 užimtas Čingischano. 14 a. svarbi Timūridų tvirtovė. 16 a. antroje pusėje prijungtas prie Bucharos chanato, 1809 – Kokando chanato, 1865 – prie Rusijos.
1867–1918 Turkestano generalgubernatorijos centras. Nuo 19 a. pabaigos svarbiausias Vidurinės Azijos geležinkelių mazgas, prekybos ir tranzito centras. Po Spalio perversmo (1917) bolševikų atsparos punktas. 1918–24 Turkestano Autonominės Sovietų Socialistinės Respublikos, 1930–91 Uzbekijos Sovietų Socialistinės Respublikos sostinė; sparčiai plėtota pramonė. Sugriautas per 1966 žemės drebėjimą; atstatytas. Nuo 1991 Uzbekijos Respublikos sostinė.
2271
Lietuviai
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Taškente įsikūrė Rusijos imperijos kariuomenės buvusių karių lietuvių. 1900–17 čia gyvenęs Turkestano katalikų kuratorius B. J. Pranaitis 1912 pradėjo Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios (dabar katedra) statybą, 1904 išleido labdaros spaudinį Atsišaukimas (pirmasis Rusijos imperijoje po lietuvių spaudos draudimo panaikinimo). 1917–30 katalikų kuratorius buvo B. Rutenis.
Per I pasaulinį karą čia įsikūrė karo pabėgėlių lietuvių. Per II pasaulinį karą veikė lietuvių vaikų namai. Po 1966 žemės drebėjimo Taškentą atstatinėjo ir lietuviai.
1992 įkurta Taškento lietuvių kultūros bendrija (Uzbekijos lietuvių bendruomenė; pirmininkai V. Žiaunys, Ž. Seilius) turėjo apie 60 narių, nuo 1993 organizavo lituanistinę mokyklą. 1989 Taškente gyveno 476 lietuviai.
2271