Tassili n’Adždžer

Tassili n’Adždžer (Tassili n’Ajjer, Tasil Adžèras), plynaukštė Sacharos vidurinėje dalyje, Alžyro pietryčiuose, į šiaurės rytus nuo Achaggaro kalnyno, Libijos ir Nigerio pasienyje. Plotas 72 000 km². Ilgis (iš šiaurės vakarų į pietryčius) apie 500 kilometrų. Aukštis 1500–1800 m, didžiausias aukštis – 2158 m (kitais duomenimis, 2254 m; Adrar Afao kalnas).

Plynaukštė susidariusi daugiausia iš smiltainių ir vulkaninių uolienų. Suskaidyta griovų ir vadžių. Vaizdingas akmenų miško kraštovaizdis; apie 300 erozijos suformuotų smiltainio (susidarė ordovike ir devone) arkų. Tassili n’Adždžero nacionalinis parkas (įkurtas 1972; įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, 1982). Nuo 1986 UNESCO pripažintas biosferos rezervatas (saugoma endeminiai kiparisai Cupressus dupreziana, alyvmedžiai Olea laperrini, mirtos Myrtus nivellei). Tassili n’Adždžero plynaukštės centrinėje dalyje esantis D'Iheriro slėnis (upeliai, ežerai, pelkės, gėlavandenės versmės, požeminio karsto hidrologinė sistema) – Ramsaro konvencijos saugoma vietovė (nuo 2001, plotas 580 km²); saugoma nykstantys berberiniai avinai, dorkos, gyvena driežai, gyvatės, 4 rūšys žuvų.

erozijos paveiktų uolienų formų įvairovė

Tassili n’Adždžero petroglifai

Tassili n’Adždžeras archeologiškai tiriamas nuo 1909, rasta ginklų (strėlių antgaliai), darbo įrankių (peiliai, gremžtukai, girnapusės), keramikos dirbinių fragmentų; viena seniausiai gyvenamų Sacharos teritorijų. Tassili n’Adždžero žmonės vertėsi medžiokle, maisto rinkimu, žvejyba. Nuo 1933 aptikta daugiau kaip 15 000 petroglifų, vaizduojančių įvairius gyvūnus (dramblius, hipopotamus, buivolus), paukščius, t. p. žmones ir jų veiklą (medžioklė, puotos, vestuvės, šokiai). Tassili n’Adždžero piešiniai – vieni svarbiausių priešistorinio meno pavyzdžių pasaulyje – datuojami 6000 pr. Kr.–700 po Kristaus. Juos 20 a. 6 dešimtmetyje ištyrė ir į 5 laikotarpius suskirstė prancūzų keliautojas ir etnologas Henris Lhote’as.

smiltainio arka

Tassili n’Adždžero nacionalinio parko kraštovaizdis

-Tassili n’Adždžero nacionalinis parkas

L: A. Muzzolini Les Images rupestres du Sahara Toulouse 1995.