Tatjana Maceinienė

Maceinenė Tatjana 1941 09 17Moučadz (Baranovičių rj.), prozininkė, išeivijos kultūrinio palikimo tyrinėtoja, vertėja. 1963 baigė Vilniaus universitetą (rusų filologiją), 1970 – Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institutą (teatro režisūrą). Pastatė spektaklių Lietuvos, Rusijos teatruose. 1976–83 dėstė aktorinį meną ir režisūrą Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, rusų kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginėje mokykloje, dirbo vertėja, Maskvos disidentų laikraščio Ekspress-Chronika korespondente. 1995–99 bendradarbiavo kultūros savaitraštyje Šiaurės Atėnai, 1998–2002 – katalikiškame žurnale Sandora, žurnaluose Kultūros barai, Naujasis Židinys, Į Laisvę.

Tatjana Maceinienė

Dokumentinės prozos knygos

Parašė knygų apie A. Maceinos gyvenimą, kūrybą ir filosofiją (Pašauktas kūrybai: Antanas Maceina: Filosofo asmenybės interpretacija 2000, Pradžioje buvo Žodis…: Pokalbiai su Antanu Maceina-Jasmantu apie poeziją 2004, Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!: Pokalbiai su filosofu Antanu Maceina apie mirtį 2007, Išmintis, gimusi kančioje: Antanas Maceina: Gyvenimas ir kūryba 2008, Žmogui gera būti tik meilėje 2009, Antano Maceinos tikėjimo fenomenas 2016), knygas apie iškilius išeivijos veikėjus Ne tikrovės drumzlėse, o idealo šviesoj 2004 (apie ateitininkus Z. Ivinskį, J. Girnių, J. Brazaitį), Tikėjimas ir ateitis: Ignas Skrupskelis ir Pranas Dielininkaitis (2006), knygas pilietiškumo, visuomenės dvasinės kultūros klausimais Miegantis protas, arba Serganti Lietuva (2011), Vidutinybių įsiviešpatavimas (2013). Sudarė Antano Jasmanto (A. Maceinos) eilėraščių rinkinį Klajūnas (2001), dienoraščių knygą Nuo ko mes bėgome? (Julijos Tverskaitės-Maceinienės, Antaninos Tverskaitės, Antano Maceinos dienoraščiai (1940–1946) (2019).

Vertimai

Iš lietuvių į rusų kalbą išvertė svarbiausias A. Maceinos knygas Didysis inkvizitorius, Niekšybės paslaptis (abi 1999), Jobo drama (2000), Dievo avinėlis (2002), Dievas ir laisvė (2009), periodikoje paskelbė A. Maceinos straipsnį Kaino prisikėlimas (1992), L. Karsavino publikacijas Valstybė ir demokratijos krizė (1991), Autoriaus pasikalbėjimas su pozityvistu ir skeptiku „Dvasios ir kūno proga“ (1992), R. Gavelio, R. Granausko, S. Parulskio kūrinių vertimų į rusų kalbą.

Apdovanojimai

Gedimino ordino Riterio kryžius (2021).

857