Rostováitė Tatjana 1926 08 04Šiauliai 1993 (dingo be žinios), poetė, literatūros ir teatro kritikė, vertėja. 1943–46 dirbo Šiaulių dramos teatre. 1950 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą). 1956–58 dirbo laikraščio Literatūra ir menas redakcijoje.
Poezija
Išleido eilėraščių knygas Nugalėtojai (1951), Tarp jūros ir marių (1966), Ugnis ir vanduo (1970), Saulės paunksnėj (1974), Šventė (1976), Kova, žydėjimas, ruduo: Eilės ir poemos (1986). Eilėraščiai publicistiški, justi patosas, komjaunuoliškos jaunystės idealizavimas, socialistinės epochos šlovinimas, dažni gamtos, jūros, meilės, Vilniaus motyvai, yra ironijos, grotesko, sarkazmo elementų. Vėlesniuose rinkiniuose, be ideologiškai angažuotų tekstų, išryškėjo motinos ir vaiko tema, dažnesni kultūros motyvai. Kūrinių spausdinta almanachuose Poezijos pavasaris, išversta į rusų kalbą.
Literatūros kritika
Parašė monografinę apybraižą Salomėja Nėris (1955), lietuvių poezijos (Heroika ir svajonė: Apie lietuvių tarybinę poeziją 1976), teatro (Scenoje – lietuvių dramaturgija 1977) kritikos knygas. Paskelbė straipsnių knygoje Meninio vertimo problemos (1980), periodiniuose leidiniuose Pergalė, Literatūra ir menas.
Vertimai
Į lietuvių kalbą išvertė norvegų (H. Ibseno), prancūzų (P.‑Jeano de Bérangero, L. Aragono, R. Desnoso, P. Eluardʼo, François Monodo, R. Charo, P. Emmanuelio), vokiečių (H. Heineʼs), rusų (N. Nekrasovo, M. Lermontovo), estų (D. Vaarandi, P.‑E. Rummo), armėnų (S. Kaputikyan), bulgarų (Stankos Penchevos, Lilyanos Stefanovos), rumunų (G. Călinescu), kitų rašytojų kūrinių. Vertimų paskelbta knygose XX a. Vakarų poetai (1969), Su dešimtąja mūza: Iš poezijos vertimų (1981), Rusų romantikų apysakos (1988).
857