Taujnai, miestelis Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į šiaurės rytus nuo Ukmergės; seniūnijos, parapijos centras. 289 gyventojai (2021). Per miestelį teka Mūšia. Plentai į Panevėžį, Ukmergę, Ramygalą, Kavarską. Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Žemės ūkio bendrovė Taujėnų sodai. Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, gimnazija (1922–47 pradinė, 1947–49 progimnazija, 1949–53 septynmetė, 1953–2014 vidurinė mokykla), kultūros namai, biblioteka (įkurta 1939). Nepriklausomybės paminklas (pastatytas 1928, atstatytas 1989).
Taujėnų herbas
Architektūra
Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia (1858) ir šventoriaus tvora su vartais (1893) Taujėnuose
Planas stačiakampis. Klasicistinė Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, varpinė (abi 1858) ir šventoriaus tvora su vartais (1893). Bažnyčioje – klasicistinis marmurinis didysis altorius (1900), skulptūros: Nukryžiuotasis (keturios), Šv. Kazimieras, Šv. Stanislovas (visos 19 a.); vitražas Kryžiaus atradimas (19 a. antra pusė), arnotas (19 a. pirma pusė), šventoriuje – stogastulpis su Nukryžiuotojo skulptūra (1874).
Taujėnų dvaro rūmai (1785, architektas P. de Rossi)
Klasicizmo laikotarpio dvaro sodyba: klasicistiniai rūmai (1785, architektas P. de Rossi; sovietų okupacijos metais sodininkystės ūkio administracinės patalpos, dabar įrengtas viešbutis), kalvė (17 a. pabaiga), 2 kumetynai ir 2 rūsiai (18 a. pabaiga–19 a. pradžia), oficina (19 a. pradžia), svirnas (1871), 2 tvartai. Angliškasis parkas (13,2 ha), su geometriniu parteriu, turi tvenkinių su kaskadomis sistemą (iš dalies tvarkytas pagal 1973 architekto V. Landsbergio‑Žemkalnio projektą). Dvare rengiami Pažaislio muzikos festivalio koncertai.
2271
Istorija
16 a. pirmoje pusėje minimas Taujėnų valsčius, 16 a. antroje pusėje – dvaras (iki 1785 ir 19 a. pradžioje– 1940 priklausė Radviloms; K. Radvila sovietų valdžios ištremtas į Sibirą), 18 a. viduryje – miestelis. 1756 įsteigta bažnyčia, 18 a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. 1776 suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. 1790 degė. 19 a.–20 a. pirmoje pusėje buvo valsčiaus centras. Nuo 1865 veikė valdinė berniukų, 1868 – mergaičių pradžios mokyklos. 1895 įsteigtas paštas. 1928 buvo 7 krautuvės (5 priklausė žydams), aludė, 3 vilnos karšyklos. 1936 buvo 15 žydų namų, mokykla.
1941 08–09 Pivonijos miške (prie Ukmergės) nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu nužudyta dauguma Taujėnų žydų. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Vyčio apygardos partizanai. Sovietų okupacijos metais Taujėnai buvo apylinkės centras. 2005 patvirtintas herbas.
1859 buvo 60, 1897 – 151, 1923 – 488, 1959 – 436, 1970 – 285, 1979 – 399, 1989 – 355, 2001 – 322, 2011 – 365 gyventojai.