taukinė

tauknė, snauja, ùžkulas, ùžtrinas, kiaulienos vidaus taukai, suvynioti į pilvo plėvę. Taukinė minima 16 a. ūkių inventoriuose. Lietuvos kaimuose gaminta iki 20 a. vidurio (kai kur iki 21 a. padžios). Jos dėdavo į be mėsos verdamą sriubą, jai teikdavo mėsos skonį ir didesnį sotumą. 20 a. praktikuoti du taukinės gaminimo būdai. Pagal senąjį, taukai nebuvo atskiriami nuo plėvės, dar pridėdavo lašinių gabaliukų. 20 a. trečiame–ketvirtame dešimtmetyje taukus imta atskirti nuo plėvės, grūsti geldoje ar piestoje arba malti mėsmale. Minkštus jaunos kiaulės taukus dažniausiai minkydavo rankomis. Pridėdavo druskos, pipirų, lauro lapų, kartais – salietros, kalendros, smulkintų česnakų. Truputį parūkydavo šaltais dūmais arba laikydavo virtuvės palubėje ant lentynos ar kartelių. Per ilgesnį laiką taukinė apkarsta ir pagelsta, todėl mitybos specialistų peikiama.

2691