Taurag, miestas Lietuvos vakaruose, į pietryčius nuo Klaipėdos; apskrities, rajono savivaldybės, Tauragės miesto, Tauragės seniūnijų, katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras. 21 280 gyventojų (2021). Tauragės vakariniu pakraščiu teka Jūra (yra Tauragės tvenkinys, plotas 24,4 ha), rytiniu – Beržė (Šešuvies dešinysis intakas). Per miestą eina Radviliškio–Tilžės (Rusijos Federacija, Kaliningrado sr.) geležinkelis, Rygos (Latvija)–Karaliaučiaus (Rusijos Federacija, Kaliningrado sr.) automobilių magistralė. Geležinkelio stotis. Baldų gamybos (bendrovė Alantas), elektronikos gaminių (FORTE Tauragė) ir kitos pramonės įmonės.
Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Tauragėje (1904)
Tauragės herbas
Švenčiausiosios Trejybės (katalikų), M. Mažvydo (evangelikų liuteronų) bažnyčios, stačiatikių cerkvė. 2 pašto skyriai, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, 2 gimnazijos, 3 progimnazijos, 2 pagrindinės, muzikos, vaikų ir jaunių sporto mokyklos, vaikų reabilitacijos centras-mokykla Pušelė, 3 lopšeliai-darželiai, suaugusiųjų mokymo centras, kultūros centras, viešoji biblioteka.
Tauragės pilis (joje veikia krašto muziejus, moksleivių kūrybos centras, fotografijos galerija). Kančių muziejus (buvusioje NKVD būstinėje). Verslo informacijos centras. Kasmetinis tarptautinis festivalis Susibėgę patrepsėkim. Paminklai V. Kudirkai (pastatytas 1930, 1968 nugriautas, 1990 atstatytas), V. Putvinskiui (pastatytas 1930, 1990 atstatytas). Leidžiamas laikraštis Tauragės kurjeris (nuo 1997).
Architektūra
Tauragės pilis (1844–47, tvora pastatyta 1852, bokštai – 1866)
M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčia Tauragėje (1843)
Planas stačiakampis. Tauragės pilis (1844–47 pastatyta muitinė ir pastatas pasienio areštuotiesiems, 1852 kompleksas aptvertas tvora, 1866 pastatyti bokštai): 3 korpusai, 4 kampiniai bokštai ir tvora su vartais. Geležinkelio stoties pastatas (1927, architektas E. A. Frykas), neoklasicizmo ir racionalizmo architektūros banko rūmai (1935, architektai A. Funkas, M. Songaila).
M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčios pagrindinio fasado nišose – skulptūros Martynas Liuteris ir Martynas Mažvydas (abi 1987, abiejų autorius A. Bagdonas). Paminklų ansamblis Pergalė, darbas, taika (1976, sukurtas Tauragės tautodailininkų).
2271
Istorija
Dabartinės Tauragės vietoje buvo Pajūrio dvaras (minimas 1499). 1507 įsteigta katalikų bažnyčia ir parapinė mokykla, minimas Tauragės miestelis. 1567 pradėjo veikti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinė, įsteigta evangelikų liuteronų bažnyčia (18 a. pabaigoje–1868 prie jos veikė parapinė mokykla ir prieglauda; 1867 buvo 234 mokiniai), nuo 1569 buvo arijonų bendruomenė (minima ir 17 a. antroje pusėje).
1571 buvo 37 dūmai, minimas Tauragės valsčius (priklausė dvarui). 1687–1793 dvaras priklausė Prūsijos valdovams. 1780, 1782, 1815, 1836 miestelis degė. 1805–07 Tauragėje buvo Aleksandro I ir kariuomenės štabo būstinė. 1812 netoli Tauragės buvo pasirašyta Tauragės konvencija. 1833 įkurtas paštas, 1841 minima vaistinė. 1853–1915 veikė cerkvė (pastatas 1874). Per 1863–1864 sukilimą Tauragėje buvo suorganizuotas sukilėlių būrys, įvyko susirėmimų su Rusijos imperijos kariuomene. 1877 pradėjo veikti garo malūnas, 1871 įsteigta spirito varykla. 19 a.–1919 Tauragė buvo valsčiaus, 1918–50 – apskrities centras. 1864–1904 per Tauragę buvo gabenama draudžiamoji lietuviška spauda, 19 a. pabaigoje veikė slapta lietuvių mokykla (susekta 1893). 1908 įsteigta privati progimnazija, nuo 1912 – gimnazija. Apie 1909 atidaryta spaustuvė, 1910 – mergaičių progimnazija.
Per I pasaulinį karą (1915) Tauragė sugriauta, po karo perplanuota ir atstatyta. 1915 pro Tauragę buvo nutiestas Lauksargių–Šiaulių geležinkelis. 1920 įkurta prekybos mokykla, 1921 – mokyklų draugija ir mokytojų kursai (1923 pertvarkyti į seminariją), 1925 – žydų progimnazija, 1931 – žiemos žemės ūkio mokykla.
1927 įvyko Tauragės sukilimas. 1932 pastatytas Maisto mėsos fabrikas, ligoninė. 1932 Tauragė gavo II, 1935 – I eilės miesto teises. 4 dešimtmečio pabaigoje veikė 5 malūnai, 2 lentpjūvės, 2 elektros stotys, spirito varykla, 3 viešbučiai, 3 plytinės, 5 baldų, 2 virvių dirbtuvės, 2 saldainių, 3 mineralinio vandens gamyklos. 1941 nacių okupacinės valdžios nurodymu įkurtas Tauragės žydų getas, 1941 vasarą Visbutuose (dabar Tauragės dalis) ir rudenį Antšunijuose (prie Tauragės) sušaudyta apie 3900 Tauragės žydų. Per II pasaulinį karą sugriauta apie 80 % miesto pastatų; po karo atstatyta. Apylinkėse veikė Kęstučio apygardos partizanai. 1997 patvirtintas Tauragės herbas. 1833 buvo 630, 1872 – 5818, 1897 – 6655, 1923 – 5470, 1939 – 10 561, 1959 – 12 041, 1970 – 19 500, 1989 – 30 119, 2001 – 29 124, 2011 – 24 389 gyventojai.
Tauragės centrinė aikštė, priekyje – skulptūra Taika (pastatyta 1988, skulptorius L. Žuklys)