Tauragės apskritis

Taurags apskrits yra Lietuvos vakaruose. Šiaurėje ribojasi su Telšių apskritimi, šiaurės rytuose – su Šiaulių apskritimi, rytuose – su Kauno apskritimi, pietryčiuose – su Marijampolės apskritimi, vakaruose – su Klaipėdos apskritimi, pietvakariuose – su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Plotas 4411 km² (6,8 % Lietuvos ploto). 92 667 gyventojai (2021; 3,6 % Lietuvos gyventojų). Pagal gyventojų skaičių Tauragės apskritis – mažiausia Lietuvoje. Centras – Tauragė.

Apskričiai priklauso 4 savivaldybės: Jurbarko rajono savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Šilalės rajono savivaldybė ir Tauragės rajono savivaldybė. 7 miestai, 1255 kaimo gyvenamosios vietovės. 98,7 % apskrities gyventojų yra lietuviai, 0,6 % – rusai, 0,2 % – vokiečiai, 0,1 % – ukrainiečiai, yra baltarusių, lenkų, latvių ir kitų. Miesto gyventojų 41,5 %. Gyventojų vidutinis tankis 21 žm./km². Tankiausiai gyvenama Tauragės rajono, rečiausiai – Pagėgių savivaldybių teritorijose. 86,1 % apskrities gyventojų yra katalikai, 5,3 % – evangelikai liuteronai, 0,7 % – stačiatikiai. Didžiausią dalį Tauragės apskrities teritorijos užima Karšuvos žemuma, vakaruose yra Pajūrio žemumos pietrytinė dalis, tarp jų – Vilkyškių kalvagūbris, šiaurėje – Žemaičių aukštumos dalis. Apskrities aukščiausia vieta – 234,64 m Medvėgalis (Šilalės rajono savivaldybės teritorija).

Tauragės apskrities herbas

Didžiausios upės – Nemunas, Mituva, Jūra su intakais Lokysta, Akmena, Šešuviu. 17 valstybinės reikšmės ežerų, didžiausi – Paršežerio, Draudenių. 39 valstybinės reikšmės tvenkiniai, didžiausi – Jurbarkų ir Balskų. Miškingumas 33 % (miškingiausia yra Tauragės rajono, mažiausiai miškinga – Pagėgių savivaldybės teritorija); didžiausi miškai – Karšuvos giria, Pagramančio miškas. Didžiausia pelkė – Artoji (Didžioji Plynė). Dirvožemiai daugiausia balkšvažemiai, palvažemiai, išplautžemiai, smėlžemiai, jauražemiai, durpžemiai.

Saugomos teritorijos: Pagramančio regioninis parkas, Rambyno regioninis parkas, Panemunių regioninis parkas, Varnių regioninio parko dalis, Viešvilės rezervatas, draustiniai: 2 geomorfologiniai, 2 hidrografiniai, 2 ichtiologiniai, 4 botaniniai, 2 botaniniai zoologiniai, 2 kraštovaizdžio, 2 telmologiniai, ornitologinis.

Apskrityje pagaminama 2,0 % Lietuvos pramonės produkcijos. Išplėtota statybinių medžiagų (keraminių plytų, blokų, vamzdžių), baldų, trikotažo, maisto (mėsos, pieno, daržovių ir vaisių konservų) pramonė. Kasamos durpės (Dainių, Juodosios, Strazdapolio, Laukėsos telkiniai), opoka (Stoniškių), molis, smėlis, žvyras, sapropelis. Apskričiai tenka 0,1 % Lietuvos užsienio investicijų. Žemės ūkio naudmenos užima 50,0 % apskrities teritorijos, iš jų 78,0 % – ariamoji žemė, 21,0 % – pievos ir natūralios ganyklos, 1,0 % – sodai ir uogynai. Žemės ūkis specializuojasi ir plėtoja augalininkystę, gyvulininkystę, sodininkystę, žemdirbystę.

Tauragės apskrities žemėlapis

Per Tauragės apskritį eina Radviliškio–Tilžės (Kaliningrado sr., Rusijos Federacija) geležinkelis, Vilniaus–Klaipėdos automobilių magistralė, Sankt Peterburgo (Rusija)–Šiaulių–Tauragės–Karaliaučiaus (Kaliningrado sr., Rusijos Federacija) plentas.

Istorija

Sudaryta 1918 pirmoje pusėje Vokietijos okupacinės valdžios iš Pajūrio apskrities. Centras – Tauragė. Plotas: 1923 – 3351, 1939 – 3266, 1943 – 3332, 1949 – 1693 km². 1923 buvo 110 965, 1940 – 137 588 gyventojai. 1918 priklausė Oberosto Lietuvos sričiai, 1941–44 Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardai. 1919 buvo 15, 1924 – 13, 1949 – 8 valsčiai (71 apylinkė). 1949 apskrityje buvo 1 apskrities pavaldumo miestas (Tauragė), 8 miesteliai, 1950 – 70 apylinkių. 1950 06 20 pertvarkyta į Tauragės rajoną (Tauragės rajono savivaldybė. ISTORIJA), dalis teritorijos perduota Pagėgių (3 apylinkės), Skaudvilės (20 apylinkių), Šilalės (18 apylinkių) rajonams. 1995 Tauragės apskritis atkurta, jai priskirtos Jurbarko, Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybės. 1999 priskirta dar Pagėgių savivaldybė.

2005 patvirtintas Tauragės apskrities herbas. 2010 07 01 panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

1