Tauragės‑Batakių miškai

Taurags‑Bataki miška yra Tauragės rj. savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Tauragės, abipus Šiaulių–Tilžės plento ir geležinkelio. Plotas 7580 ha, mišku apaugę 6820 hektarų. Susideda iš Pužiškės, Bijotų, Leoniškės, Bernotiškės, Gryblaukio, Batakių, Anelyno, Tauragės miškų. 79 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioniniam padaliniui, kiti miškai – privatūs. Vakariniu pakraščiu teka Šunija (Jūros kairysis intakas), šiaurrytiniu pakraščiu – Ančia (Šešuvies dešinysis intakas). Per masyvą teka Agluona ir Miliuša (abi Šešuvies dešinieji intakai). Reljefas lygus, dauguma masyvo nusausinta. Miško augavietės įmirkstančios ir laikinai įmirkstančios. 91 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 6 % apsauginiai III grupės, 2 % rekreaciniai IIB grupės ir 1 % ekosistemų apsaugos IIA grupės. Kultūrinės kilmės medynų 23 %. Eglynų yra 54 %, pušynų 18 %, beržynų 13 %, juodalksnynų 9 %, drebulynų 4 %, ąžuolynų ir kitų rūšių po 1 %. Jaunuolynai sudaro 33 %, pusamžiai medynai 40 %, bręstantys 11 %, brandūs 16 %. Medynų vidutinis amžius 51 m., bonitetas II,0, skalsumas 0,72, tūris 220 m³/ha, prieaugis 7,5 m³/ha. Masyvo pietvakarinė dalis įeina į Pagramančio regioninį parką, šiaurės vakarinis pakraštys – į Ančios kraštovaizdžio draustinį. Miškuose yra 19 miško buveinių (29 ha), į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų 37 augalų rūšių radimvietės ir 13 paukščių rūšių lizdavietės, Tauragės ir Batakių žydų – Holokausto aukų – kapai, Lietuvos partizanų žūties 2 vietos.

1944–53 Tauragės-Batakių miškuose aktyviai veikė Kęstučio apygardos Lietuvos partizanai. Partizanų būriai priklausė Lydžio rinktinei.

2355

-Baltakių miškas