Taurãgnai, miestelis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, 16 km į pietryčius nuo Utenos, prie Tauragno ežero šiaurės vakarinio ir Labės ežero šiaurės rytinio kranto; seniūnijos, parapijos centras. 384 gyventojai (2021). Iš pietryčių prieina Aukštaitijos nacionalinis parkas. Plentai į Uteną, Saldutiškį, Kuktiškes, Ignaliną. Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1969). Ambulatorija, Krašuonos progimnazijos E. Šimkūnaitės skyrius (1944–49 progimnazija, 1949–53 septynmetė, 1953–2000 vidurinė, 2000–10 pagrindinė), kultūros centras (jame yra krašto muziejus), biblioteka (nuo 1945). 1996 miestelio kapinėse palaidota E. Šimkūnaitė.
Tauragnų herbas
Istorija
Minimi nuo 13 a. vidurio. 14 a. ne kartą niokoti vokiečių riterių. 1387 pastatyta bažnyčia, Tauragnų pilis su apylinkėmis užrašyta Vilniaus vyskupui (valdė iki 18 a. pabaigos). Piliai netekus reikšmės gyvenvietė persikėlė toliau. 1539 minimas miestelis su 13 karčemų. 16 a. pabaigoje buvo 47, 1669 – 40 kiemų, 1775 – 28 dūmai. 1767 gavo turgaus ir prekymečio privilegiją. Nuo 1777 veikė parapinė, nuo 1865 – valdinė pradžios, 1907 – Saulės draugijos mokykla. 1893 Tauragnai degė (sudegė 50 žydų namų).
19 a. ir 20 a. pirmoje pusėje Tauragnai buvo valsčiaus centras. Prieš I pasaulinį karą gyveno 120 žydų šeimų, buvo sinagoga, veikė mokyklos. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1918) veikė visuomeninių organizacijų (jaunųjų ūkininkų, pavasarininkų, šaulių, jaunalietuvių) skyriai, kredito draugija, malūnas, lentpjūvė, sveikatos punktas, vaistinė, paštas. Per nacių Vokietijos okupaciją 1941 08 Rašės šile (prie Tauragnų) sušaudyta keli šimtai Tauragnų žydų. 1944 miestelis degė. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Šarūno, vėliau Liūto rinktinės partizanai. Sovietų okupacijos metais Tauragnai buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 2001 patvirtintas miestelio herbas. 1833 buvo 262, 1897 – 1070 (56 % – žydai), 1923 – 1047, 1959 – 775, 1970 – 641, 1979 – 798, 1989 – 803, 2001 – 602, 2011 – 473 gyventojai.
Tauragnai