Táuras (Toros Dağları), kalnų sistema Turkijos pietuose, nutįsusi išilgai Viduržemio jūros pakrantės; Mažosios Azijos kalnyno pietinis pakraštys. Ilgis (iš vakarų į rytus) apie 1500 km, didžiausias plotis 200 kilometrų. Šiaurėje ribojasi su Anatolijos plokščiakalniu, rytuose – su Armėnijos kalnynu. Tauras susideda iš Centrinio Tauro (didžiausias aukštis 3756 m, Demirkazıko kalnas), Vakarų Tauro (3086 m, Akdağo kalnas) ir Rytų Tauro (3090 m, Nurhako kalnas); upių slėniai skaido juos į kalnagūbrius. Tauras susidarė alpinės kalnodaros metu, daugiausia iš nuosėdinių (klinčių) ir metamorfinių uolienų. Karstas (vakaruose). Klimatas subtropinis. Per metus iškrinta nuo 300 mm (šiauriniuose ir rytiniuose šlaituose) iki 1000 mm (pietiniuose šlaituose) kritulių. Per Taurą teka Eufratas ir jo dešinieji intakai (Arabijos jūros baseinas), Ceyhanas, Seyhanas, Göksu, Köpru (Viduržemio jūra). Vakaruose daug ežerų (Beyşehiras, Eğirdiras, Burduras).
Tauras
Tauras
Pietiniuose ir vakariniuose šlaituose iki 2500 m aukščio – makija, ąžuolų ir bukų, spygliuočių miškai, kadagiai, šiauriniuose ir rytiniuose šlaituose – stepės ir pusdykumės. Slėniuose auginama javai, alyvmedžiai, vynmedžiai. Yra sidabro, vario, cinko ir geležies rūdų telkinių, rytuose gaunama nafta ir gamtinės dujos. Turizmas, alpinizmas. Beyşehiro ežero (įkurtas 1993), Akdağo (įkurtas 2000) nacionaliniai parkai.
kalnų ežeras (Aladaglaro kalnagūbris)