taurė (sidabras, 1583–91, Vilniaus katedros lobynas)
taur, krikščionių liturginis indas. Per šventas Mišias joje konsekruojamas ir iš jos geriamas eucharistinis vynas. Nauja arba ilgai nenaudota taurė prieš naudojimą pašventinama. Taurę sudaro platus pagrindas – apskrita, ovali ar karpyta pėda, profiliuota kojelė su nodusu (pastorinimu, kad būtų patogiau laikyti) ir pilvelis, dažniausiai įstatytas į ornamentuotą apsodą – kraitelę. Prie taurės dažniausiai būna priderinta patena. Gaminama iš patvarių, tauriųjų medžiagų – sidabro, aukso, krištolo. Puošiama ornamentais, sidabrinė arba auksinė taurė inkrustuojama brangakmeniais. Sidabrinės taurės vidus visada auksuojamas. Tradicija naudoti taurę per šventas Mišias kilo iš Paskutinės vakarienės (Mk 14, 23–24). Taurės prototipas – senovės graikų arba romėnų vyno taurė. Dailėje taurė vaizduojama Paskutinės vakarienės (taurė švytinti stovi ant stalo) ir Nukryžiavimo scenose – į angelų laikomą taurę teka kraujas iš Kristaus žaizdų, kartais taurę laiko moteris – Bažnyčios personifikacija. Vaizduojama su Ostija (kartais be jos) taurė yra kai kurių šventųjų (Barboros, evangelisto Jono, Tomo Akviniečio, Bonaventūro) atributas.