taurnis (Urnula), aukšliagrybūnų (Ascomycota) skyriaus, ausūniečių (Pezizales) eilės, taukinių (Sarcosomataceae) šeimos grybų gentis. 13 rūšių. Paplitę visame pasaulyje, ypač Šiaurės pusrutulyje. Vaisiakūniai (apoteciai) vidutinio dydžio, gilios taurės, urnos ar piltuvėlio formos, dantytu ar skiautėtu kraštu, su kotu, retai bekočiai, odiški. Išorinis paviršius tamsiai rudas ar juosvas, pleiskanotas ar veltiniuotas (padengtas trumpomis hifų ataugėlėmis). Vidinis paviršius padengtas rudai juodu himeniu, kuriame susidaro aukšliai su bespalvėmis aukšliasporėmis. Saprotrofai ir biotrofai, auga ant medienos ir dirvožemio. Vaisiakūniai nevalgomi. Lietuvoje žinoma 1 rūšis – krateriškasis taurūnis (Urnula craterium), retas, vaisiakūnius formuoja pavasarį, ant nukritusių lapuočių medžių, dažniausiai lazdynų ir alksnių, šakų ir šakelių, miško paklotės, spygliuočių ir mišriuose miškuose.
krateriškasis taurūnis
Saugomas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą (2021). Grybo anamorfa, vadinta Conoplea globosa ar Strumella coryneoidea, gali pažeisti gyvus lapuočių medžius, dažniausiai ąžuolus, ir sukelti jų kamienų vėžį.
krateriškasis taurūnis
1989