Tautnės vienýbės stovyklà (Obóz Zjednoczenia Narodowego), Lenkijos politinė organizacija. Veikė 1937–39 dabartinės Lenkijos, Vakarų Baltarusijos, Vakarų Ukrainos teritorijose, t. p. okupuotame Vilniaus krašte.
Stengėsi įgyvendinti 1935 Lenkijos konstitucijoje suformuluotus valstybinius uždavinius. Skelbė Lenkijos militarizavimo, visuomenės sutelkimo apie kariuomenę ir jos vyriausiąjį vadą E. Rydzą‑Śmigły, stiprios Lenkijos idėjas, J. Piłsudskio kultą. Organizacijos pagrindinis tikslas – suvienyti lenkų visuomenę į tautinį judėjimą, kuris siektų Lenkijos visuomenės pertvarkos, koordinuojant veiklą su vyriausybe.
Tautinės vienybės stovyklos nariais galėjo būti tik geros reputacijos etniniai lenkai. Partijos skyrių struktūra faktiškai atitiko Lenkijos administracinį teritorinį suskirstymą: organizacijos sritys – vaivadijų, apskrities – apskričių ribas. Kiekvienas Tautinės vienybės stovyklos narys priklausė skyriui pagal savo gyvenamąją arba darbo vietą. Miestuose, kur nebūdavo skyrių, nariai priklausė organizacijos apskritims. Sritims vadovavo Tautinės vienybės stovyklos šefo skiriami pirmininkai.
Organizacijai vadovavo štabas (1937–38 viršininkas pulkininkas A. Kocas, 1938–39 generolas B. Skwarczyńskis, 1939 – pulkininkas Z. Wenda).
Su Falanga 1937 įkūrė Jaunosios Lenkijos sąjungą. 1942 buvę Tautinės vienybės stovyklos nariai įkūrė Kovojančios Lenkijos sąjungą.
1937 12 priklausė 50 000, 1938 02 – apie 100 000 narių.
2271