tautniai drabùžiai, liaudies, dažniausiai valstiečių, tradiciniai išeiginiai drabužiai. Tautiniais pradėti vadinti romantizmo laikais.
katalonai tautiniais drabužiais
Įvairių tautų tautinių drabužių formas lėmė klimato sąlygos, tradicijos, ūkininkavimo papročiai. Europos tautų kaimiečių aprangos ypatumai (kirpimas, šiurkšti medžiaga, pilka spalva, menki papuošalai, paprasta galvos apdanga ir apavas) išryškėjo viduramžiais. Vėlesniais laikais turtingesni valstiečiai kaime platino miesto madas, bet dauguma išlaikė jiems būdingas drabužių medžiagas, spalvas, puošimo elementus. Kultūros plėtra, miestų augimas, gyventojų migracija, madų sklaida mažino tautinių drabužių populiarumą. Greta nacionalinio savitumo tautiniai drabužiai turi daug bendrų bruožų.
Daugelio Europos tautų (anglų, prancūzų, ispanų, italų) moterų tautiniai drabužiai – įvairaus kirpimo balta palaidinukė su trumpomis arba ilgomis rankovėmis, trumpa liemenė, priekyje dažniausiai suvarstyta, rečiau – susagstoma, platus įvairaus ilgio, per liemenį rauktas sijonas (arba keli sijonai) ir puošni prijuostė. Kostiumo siluetas – grakštus, priglundantis. Galvos gobiamos skarelėmis, skaromis, puošiamos įvairiomis kepurėlėmis, merginų – dažniausiai vainikėliais, kaspinais. Avima odiniais bateliais, kurpaitėmis.
albanai tautiniais drabužiais
tautiniais drabužiais apsirengę bavarai (vokiečių etnografinė grupė) vedasi išpuoštas karves
Vyrų tautiniai drabužiai – trumpos (italų, kai kur – vokiečių) arba ilgos siauros (ispanų) kelnės, balti arba spalvoti marškiniai su plačiomis rankovėmis, įvairaus kirpimo ir medžiagų liemenės, trumpas (ispanų, italų) arba ilgas (Skandinavijos tautų) prie liemens prigludęs švarkas. Ant galvos dėvimos įvairios skrybėlės, beretės (skandinavų – megztos kepuraitės, pietų tautų – šiaudinės skrybėlės). Avima odiniais batais. Kai kurių Pietų ir Pietryčių Europos tautų (bulgarų, kroatų, rumunų, vengrų) vyrai mūvi ir siauras (baltas arba tamsias su aplikacijomis), ir labai plačias kelnes. Kai kurių tautų vyrai vietoj kelnių segi plačius trumpus sijonus (languotus – škotai, geltonus arba rudus – airiai, baltus – albanai ir graikai). Daugelio tautų vyrai juosiasi puošniais diržais.
Bendrų bruožų turi slavų tautų tautiniai drabužiai. Latvių ir estų tautiniai drabužiai panašūs į lietuvių tautinius drabužius; latvės dar siaučiasi languota arba balta siuvinėta skara, susegama apskrita sege, estės ant pečių užsimeta berankovį apsiaustą.
Kaukazo tautų tautiniai drabužiai panašaus kirpimo, skiriasi tik spalva ir puošimas. Vyrų aprangos svarbiausia dalis – čerkesė, būdinga aukšta kailinė kepurė, moterų – ilga, prie liemens prigludusi, į apačią platėjanti suknelė. Tunikos pavidalo marškiniai, susagstomas chalatas, tiubeteika – kinų, mongolų, korėjiečių, Vidurinės Azijos tautų tautinių drabužių pagrindiniai elementai. Pietų ir Pietryčių Azijos tautoms būdingi nesiūti, iš vieno audinio gabalo drapiruoti drabužiai – sarongas, dhotis, saris. Daugelio Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos tautų tautiniai drabužiai yra kasdien dėvimi drabužiai. Afrikos savanose gyvenančių tautų moterys vilki įvairaus kirpimo ilgas sukneles, tropinėje juostoje vyrai ir moterys ryši klubų raiščius iš medžio lapų, žievės, plunksnų.
adygėjai tautiniais drabužiais