tautnis ùgdymas, viena ugdymo dalių – procesas, kuriuo siekiama ugdyti pilietiškumą, patriotizmą, demokratinio gyvenimo įgūdžius, kūrybingai puoselėti tautinės kultūros tradicijas, formuoti vertybines nuostatas. Grindžiamas humanistinėmis tautos ir pasaulio kultūros vertybėmis.
Tautinio ugdymo pagrindiniai tikslai – brandinti asmens tautinę ir kultūrinę savimonę, sudaryti sąlygas nacionalinės kultūros identiteto išsaugojimui ir istoriniam tęstinumui, tautinėms mažumoms įgyti savo tautine kultūra grindžiamą išsilavinimą ir įsilieti į šalies kultūrą. Spartėjant globalizacijai, kultūrinei integracijai, ekonominei emigracijai siekiama, kad žmonės puoselėtų savo kalbą, kultūrą, papročius ir tradicijas, gebėtų interpretuoti tautos tradicinę kultūrą, vertintų, ja remdamiesi kurtų naujas nacionalinės kultūros vertybes ir įgytų tautinio bei pilietinio sąmoningumo pradmenų. Tautinis ugdymas remiasi tautos prigimtimi, vidiniais jos raidos dėsniais.
Tautinio ugdymo dalykų mokymas pagilina kitų dalykų mokymą. Tautiniam ugdymui artimas pilietinis ugdymas. Etninės kultūros integravimas į ugdymo turinį dažniausiai vyksta natūraliai per pirminį gimtinės pažinimą (šeima, namai, gimtoji kalba, tėviškė) ir tai padeda ugdytiniui intuityviai pajausti dorą, gėrį, grožį, priartina jį prie tautosakos, tautodailės, etninių papročių.
Tautinio ugdymo funkciją atlieka visuomeninės organizacijos, formalios ir neformalios švietimo, kultūros įstaigos, šeima, artimiausia ir socialinė aplinka.
L: A. Maceina Tautinis auklėjimas Kaunas 1991.