kryžius saulutė (geležis, 2007, K. V. Galiauskas)
Švč. Mergelės Marijos skulptūra Rietavo bažnyčios šventoriuje (medis, polichromija, 19 a. nežinomas autorius)
I. Užkurnys. Šv. Mykolas (medis, 1989)
lovatiesė (vilna, medvilnė, 2003, O. Jezerskienė)
rankšluostinė (medis, polichromija, 1892, J. Gelžinis, Žemaičių muziejus Alka)
skrynia (medis, polichromija, 19 a. nežinomas autorius, Lietuvos dailės muziejus)
V. Svirskis. Koplytstulpis Šv. Jonas Krikštytojas (medis, polichromija, 19 a. antra pusė, Kėdainių kraštotyros muziejus)
margučiai (vaškas, dažai, 2007, A. Lampickienė)
sodas (šiaudai, 2005, M. Liugienė)
kaukė (medis, kailis, ragas, polichromija, 2005, J. Jonušas)
tautódailė, savamokslių lietuvių liaudies meistrų sukurti vaizduojamosios (skulptūros, tapybos, grafikos, t. p. karpiniai) ir taikomosios (tekstilės, keramikos, juvelyrikos, medžio, metalo, iš vytelių, šaknų ar šiaudų pinti) dailės dirbiniai, kryždirbystė (Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevras) ir paprotinė dailė. Tautodailėje atsispindi etninis savitumas, meninio mąstymo specifika, originalumas. Nuolat veikiama istorinių įvykių ir visuomenės sanklodos pokyčių tautodailė išlaiko tradiciškumą, variantiškumą, kai kurios šakos – bendruomeninę prigimtį.
koplytstulpis Antkantų senosiose kapinaitėse (Telšių rj. savivaldybė; medis, polichromija, 19 a. pabaigos–20 a. pradžios nežinomas autorius)
Raida
ąsotis (molis, glazūra, 1844, nežinomas autorius, Aušros muziejus Šiauliuose)
Tautodailės tradicijų etalonu laikoma 19 a. tautodailė. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje (tautinio atgimimo laikotarpiu) tautodailė traktuota kaip tautiškumo, nacionalinio identiteto išraiška. 20 a. antroje pusėje dėl kaimo socialinės raidos, miesto kultūros įtakos, sovietų okupacijos, masinės gamybos meno dirbinių plitimo tautodailėje (tiek tematikoje, tiek raiškoje) įvyko svarbūs pokyčiai. Apie tautodailę (vartojamas ir liaudies meno terminas) rašytinių žinių atsirado 15 amžiuje. 19 a. pradėta skelbti tyrinėjimus. 1900 tautodailės kūrinių buvo eksponuota Paryžiaus pasaulinėje parodoje, 1907–17 – pirmosiose lietuvių dailės parodose.
Bendrovės, draugijos
1930–40 veikė liaudies meistrų kooperatyvas Marginiai. Vienas svarbiausių liaudies meno puoselėtojų buvo 1941 įkurti Respublikiniai liaudies kūrybos namai (1960–90 veikė kitais pavadinimais, nuo 1990 Lietuvos liaudies kultūros centras). 1966 įkurta Lietuvos liaudies meno draugija (nuo 1989 Lietuvos tautodailininkų sąjunga). Nuo 1945 iki 10 dešimtmečio Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikė Dailės kombinatai, jie turėjo liaudies meistrų cechus. 7 dešimtmetyje įkurtas meno verslų ir suvenyrų gamybinis susivienijimas Dovana, kuris jungė įvairių šakų liaudies meno gaminių 6 įmones (Tulpė Panevėžyje, Minija Plungėje, Žilvinas Kaune, Druskininkų meno gaminių įmonė ir kitos); jose daugiausia plėtota liaudies meno dirbinių masinė gamyba.
R. Krasninkevičius. Suk suk ratelį (medžio raižinys, 1979)
Parodos
Rengiamos tautodailininkų parodos (1927 Kaune, 1930 Šiauliuose, 1947, 1953, nuo 1960 per Lietuvos dainų šventes, visos Vilniuje), konkursai (nuo 1994 kasmet medžio drožėjų konkursinė paroda L. Šepkai atminti Rokiškyje, nuo 1991 kasmet A. Varno tautodailininkų tapybos kūrinių paroda Joniškyje, nuo 2005 konkursinė Aukso vainiko liaudies meno paroda).
Leidiniai
Leidžiami tęstiniai leidiniai: nuo 1988 Būdas (iki 1989 Kultūrinis švietimas, 1989–19 Liaudies kultūra), nuo 1997 Tautodailės metraštis.
Kūriniai muziejuose
M. Bičiūnienė. Užkurinės vestuvės (aliejus, 1968, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus; © LATGA, 2020)
Tautodailės kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Žemaičių muziejus Alka Telšiuose, Aušros muziejus Šiauliuose, Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse.
L: P. Galaunė Lietuvių liaudies menas: Jo meninių formų plėtojimosi pagrindai Kaunas 1930; Lietuvių liaudies menas: Medžio dirbiniai 2 kn. 1956–58, Keramika 1959, Audiniai 2 kn. 1957–62, Skulptūra 2 kn. 1963–65, Grafika, tapyba 1968, Drabužiai 1974, Mažoji architektūra 3 kn. 1970–92 (visi Vilniuje); I. Končius Žemaičių kryžiai ir koplytėlės Chicago 1965; I. Kostkevičiūtė Vincas Svirskis Vilnius 1966; J. Grinius Lietuvos kryžiai ir koplytėlės / LKMA metraštis t. 5 Roma 1970; J. Kudirka Lietuvos puodžiai ir puodai Vilnius 1973; S. Bernotienė Lietuvių liaudies moterų drabužiai XVIII a.–XX a. pr. Vilnius 1974; Z. Žemaitytė Lionginas Šepka Vilnius 1984; A. Keturka Spalva lietuvių liaudies baldų puošyboje Vilnius 1987; A. Mikėnaitė Lietuvių liaudies baldai Vilnius 1992; J. Kudirka Vilniaus verbos Vilnius 1993; T. Jurkuvienė Lietuvių tautinis kostiumas Vilnius 2006.
1819
lietuvių liaudies medžio dirbiniai
lietuvių liaudies metalo dirbiniai