Tautų Sandrauga
Taut Sándrauga (Commonwealth of Nations), Nãcijų Sándrauga, iki 1946 Brtų Taut Sándrauga, Britãnijos Taut Sándrauga, Didžiosios Britanijos, jos buvusių kolonijų ir dominijų, t. p. Mozambiko ir Ruandos susivienijimas. Sudaro 54 valstybės (2021 pradžioje).
Organizacijos ypatumai
Nuo kitų tarptautinių organizacijų Tautų Sandrauga skiriasi tuo, kad neturi įstatų, šalys narės formaliai niekaip neįsipareigojusios viena kitai, jas sieja tik tradicija, kai kurios institucijos (pvz., nuo 1965 Londone veikia Tautų Sandraugos sekretoriatas, vadovaujamas nuo 1993 ne daugiau kaip dviem 4 metų kadencijoms renkamo Generalinio sekretoriaus, atsakingo už Tautų Sandraugos viešą atstovavimą, kiekviena Tautų Sandraugos narė skiria atstovą į kitas Tautų Sandraugos šalis, kas 4 metai vyksta Tautų Sandraugos šalių sporto žaidynės) ir ekonominiai interesai. Tautų Sandraugos veiklos kryptys nustatomos rengiant pasitarimus arba susirašinėjant. Organizacijos šalių vyriausybių vadovų susitikimai vyksta kas 2 metai.
Londone esančio Marlboroughʼo namo, kuriame įsikūręs Tautų Sandraugos sekretoriatas, pietinis fasadas (1711, architektas Christopheris Wrenas)
1
Istorija
Tautų Sandraugos ištakos – nuo 1887 vykę Didžiosios Britanijos ir jos kolonijas administruojančių gubernatorių, aukščiausios vykdomosios valdžios kitų pareigūnų reguliarūs pasitarimai, vadinti kolonijų konferencijomis (nuo 1911 – imperijos konferencijos). 1926 vykusioje imperijos konferencijoje Didžiosios Britanijos dominijos sutarė, kad viena kitos atžvilgiu jos yra lygios ir jokiu aspektu viena kitai nesubordinuotos, šią nuostatą formaliai patvirtino 1931 Westminsterio statutas (Australija jį ratifikavo 1942, Naujoji Zelandija – 1947).
Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjus sparčiai dekolonizacijai 20 a. antroje pusėje Tautų Sandraugos narių labai padaugėjo. Kai kurios naujos valstybės visiškai nutraukė ryšius su buvusia metropolija (pvz., 1948 Birma, 1949 Airija), kitos pageidavo likti Tautų Sandraugos narėmis (iš Tautų Sandraugos 1961 išstoję Pietų Afrikos Respublika ir 1972 Pakistanas grįžo atitinkamai 1994 ir 1989).
Naujoms valstybėms dažnai pasirenkant respublikos valdymo formą atsisakyta reikalavimo, kad Tautų Sandraugos narė formaliai pripažintų Didžiosios Britanijos monarcho valdžią (21 a. pradžioje visos Tautų Sandraugos šalys pripažįsta Elžbietą II organizacijos vadove).
1961 prie Tautų Sandraugos prisijungus Kiprui įstojimo į Tautų Sandraugą galimybė pripažinta ir mažoms, ekonomiškai silpnoms valstybėms. Didžiosios Britanijos, Australijos ir Naujosios Zelandijos formaliai valdomos priklausomos teritorijos (pvz., Koralų jūros, Bermudų, Kaimanų, Falklando salos, Gibraltaras) t. p. liko Tautų Sandraugoje.
20 a. pabaigoje Tautų Sandrauga daugiau reikšmės teikė žmogaus teisėms ir demokratijos plėtrai, todėl 1995 buvo sustabdyta Nigerijos (atkurta 1999), 1999 Pakistano (atkurta 2008), 2002 Zimbabvės narystė. Iš Tautų Sandraugos 2013 išstoję Gambija ir 2016 Maldyvai grįžo atitinkamai 2018 ir 2020.
2
Britų Tautų Sandrauga; Britanijos Tautų Sandrauga; Britų Sandrauga