Taviani (Taviãniai), italų kino režisieriai, scenaristai, broliai: V. Taviani ir P. Taviani.
Dokumentiniai filmai
Nuo 6 dešimtmečio kartu kūrė dokumentinius filmus (San Miniato, 1944 liepa / San Miniato, luglio ’44 1954, Italija – nevarginga šalis / L’Italia non è un paese povero 1960, su režisieriumi J. Ivensu).
Vaidybiniai filmai
Ankstyviesiems vaidybiniams filmams būdinga politinė tematika (Liepsnojantis žmogus / Un uomo da bruciare 1962, Venecijos kino festivalio prizas, Neteisėta santuoka / I fuorilegge del matrimonio 1963, abu su režisieriumi V. Orsini, Skorpiono ženklas / Sotto il segno dello scorpione 1969). Daugeliui savo režisuotų filmų parašė scenarijus rašytojų L. Tolstojaus (Šv. Mykolas turėjo gaidį / San Michele aveva un gallo 1972, Berlyno kino festivalio prizas), G. Leddos (Padre padrone 1977, Berlyno, Kanų kino festivalio prizas), L. Pirandello (Chaosas / Kaos 1984), J. W. Goethe’s (Pasirenkami ryšiai / Le affinità elettive 1996), A. Arslan (Vyturio lizdas / La masseria delle allodole 2007) kūrybos motyvais. Kiti svarbesni filmai: Alonsanfanas (1974), Šv. Lauryno naktis (La notte di San Lorenzo 1982, Kanų kino festivalio prizas), Labas rytas, Babilone (Good Morning, Babilonia 1987), Cezaris turi mirti (Cesare deve morire 2012, Berlyno kino festivalio prizas).
Taviani. Filmo Labas rytas, Babilone kadras (1987)
Taviani filmuose vyrauja politinė, socialinė problematika, būdinga neorealizmo stilistika, ilgi kadrai, glaudus muzikos ir vaizdo ryšys, simboliai, dažniausiai vaidina neprofesionalūs aktoriai.
Atminimo įamžinimas
1996 San Miniato įkurtas Taviani kino centras.
Apdovanojimai
Venecijos kino festivalio prizas (1962). Berlyno kino festivalio prizas (1972, 1977, 2012). Kanų kino festivalio prizas (1977, 1982). Venecijos kino festivalio prizas už visą kūrybą (1986).