tãzija (arab. ta’ziya – užuojauta), teatro vaidinimas, religinė misterija, kasmet rengiama per musulmonų šiitų pagrindinę šventę Ašūrą. Vaidinimo metu giedama ir deklamuojama, artistų veiksmai turi nustatytas simbolines reikšmes (pasisukimas reiškia charakterio arba vietos pasikeitimą), žiūrovai aktyviai dalyvauja vaidinime (ráuda, kita). Dažniausiai skiriama imamo al Chuseino ibn Ali (626–680, nužudytas mūšyje prie Kerbelos, Irakas), jo tėvo imamo Alijaus (599–661, nužudytas), kitų šios šeimos narių gyvenimo įvykiams. Manoma, pradėta rengti 10 amžiuje. Suklestėjo 16 a. valdant Sefevidams (1502–1736). 17–18 a. tazijos tekstus pradėta užrašinėti, jie turėjo įtakos persų tragedijos klostymuisi. Buvo sukurta anoniminių ir autorinių (Mochtašamas Kašanis, 1528–88) tazijos tekstų proza ir eilėmis. Tazija davė pradžią šiuolaikiniam Irano teatrui.
tazijos dalyvių procesija (akvarelė, 1790–1800, nežinomas dailininkas; Britų biblioteka Londone)