Tbilsio lietùviai
19 a. Tbilisyje atsidūrė ištremtų 1830–31 sukilimo (tarp jų geodezininkas J. Chodzka), 1863–64 sukilimo dalyvių, knygnešių (I. Bitaitis), Rusijos imperijos kariuomenės šauktinių. 19 a. pabaigoje Tbilisyje apsigyveno lietuvių tarnautojų (inžinierius A. Vilkutaitis, vaistininkas A. Žukauskas), daugiausia geležinkelininkų. Nemažai Lietuvos gyventojų į Tbilisį pabėgo ar buvo evakuota per I pasaulinį karą (P. Dailidė, P. Vileišis; kai kurie liko gyventi), po 1917 Rusijos Vasario revoliucijos įsikūrė kariavusių Rusijos–Turkijos fronte. Į Tbilisio lietuvių Savitarpinės pagalbos draugijos (veikė 1912–21) vakarus susirinkdavo apie 500 vietos lietuvių, 1913–18 veikė Tbilisio lietuvių choras. 1917 12 Tbilisyje susirinkę Kaukazo lietuvių atstovai pasisakė už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. 1918–21 čia veikė Lietuvos Tarybos, vėliau Lietuvos Respublikos atstovybė.
Tbilisio lietuvių grupė per I pirmąjį pasaulinį karą (Tbilisis, 1916–18; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Savitarpinės pagalbos draugijos Įstatai (išspausdinta 1912 Vilniuje; Trakų istorijos muziejus)
Po II pasaulinio karo Tbilisyje įsikūrė buvusių sovietinių tremtinių lietuvių. 1989 čia gyveno 353 lietuviai. 1996 įkurta Sakartvelo lietuvių bendrija „Rūta“, 1996–2000 ir nuo 2002 kurį laiką veikė Sakartvelo lietuvių jaunimo sąjunga. Nuo 2004 Tbilisyje veikia Lietuvos Respublikos ambasada. 2013 įkurta lietuvių jaunimo draugija Labas 2022 12 susijungė su Rūta ir pasivadino Labas, Rūta (pirmininkė Renata Skardžiūtė Kereselidzė).
-Tbilisis