amfiteatras Puloje (30–14 pr. Kr., išplėstas apie 80 po Kr.)
teãtras (gr. theatron, lot. theatrum – reginio vieta, reginys), pastatas teatro renginiams. Jį sudaro žiūrovų salė, scena, pagalbinės (techninės, administracinės, kitos) patalpos. Žiūrovų salė būna stačiakampio, segmentinio, ovalo, pusapskritimio ar apskritimo plano, dažniausiai įrengiama prieš sceną, turi parterį, įvairiai išdėstytus balkonus, ložes. Pastatai dažniausiai reprezentaciniai, specialiai suprojektuoti arba teatro reikmėms pritaikyti architektūros paminklai; jie sudėtingos konstrukcijos, raiškios architektūrinės formos ir apdailos; salėje siekiama geros akustikos.
Istorija
Farnese teatras Parmoje (1618, architektas G. B. Aleotti, sugriautas 1944, atstatytas 1962)
teatras Orange (Vaucluse’o departamentas, Prancūzija, 1 a.)
Pirmieji teatro statiniai atsirado 6 a. pr. Kr. senovės Graikijoje. Jie buvo be stogo, su kalvų šlaituose įrengtais mediniais (nuo 4 a. pr. Kr. akmeniniais) žiūrovų suolais, kurie pakopomis leidosi žemyn, puslankiu juosė apskritą orchestrą. Prieš ją už proskenijo buvo patalpa aktoriams persirengti ir rekvizitui laikyti – skena. Statyti ir nedideli, dengti, muzikavimui skirti teatrai – odeonai. 3 a. pr. Kr. teatrus pradėta statyti senovės Romoje. Romėnų teatras dažniausiai būdavo įrengiamas kaip atskiras statinys, turėjo pusapskritę orchestrą, puošnią daugiaaukštę skeną, dengtą proskenijų. Viduriniais amžiais vaidinta bažnyčiose ir miestų aikštėse ant paprastų laikinų paaukštinimų. Renesanso epochoje Italijoje atgaivintos antikos teatro tradicijos. 16 a. pradėta statyti nuolatinius teatro pastatus su gilia scenos erdve. 1576 Londone J. Burbage’as (1530–97) pastatė pirmąjį šiuolaikinio tipo teatrą. 16–18 a. susiklostė saviti teatrų tipai – itališkasis (Olimpico Vicenzoje, pradėta 1580, architektas A. Palladio, baigta 1584, architektas V. Scamozzi, La Scala Milane, 1778, architektas G. Piermarini), angliškasis (Globe Theatre, įkurtas 1599), prancūziškasis (Operos Lione, 1756, architektas J. ‑G. Soufflot, neišliko). 18 a. pabaigoje–19 a. pastatyta teatrų su amfiteatrinėmis salėmis. 20 a.–21 a. pradžioje statomi įvairaus plano ir konstrukcijų, savitų architektūros formų, įvairių stilių teatrai.
2271
Lietuvoje
Lietuvoje nuo 16 a. teatro renginiai vyko karaliaus, didikų dvaruose, kolegijose, universitetuose, kitose mokyklose. 16 a. pabaigoje teatras buvo įrengtas Vilniaus Žemutinėje pilyje; 1639 jos teritorijoje buvo pastatyti mediniai teatro rūmai (architektai B. Bolconi, A. Locci). 1748 teatro salė buvo įrengta Radvilų rūmuose Nesvyžiuje. 18 a. antroje pusėje specialiai pastatytuose rūmuose veikė teatrai Slanime, Gardine.
19 a. antroje pusėje–20 a. pirmoje pusėje pastatyta teatro rūmų: Klaipėdos dramos teatro (1857, perstatyti 1893, 2015 rekonstruoti, architektai S. Lukšas, S. Manomaitis, K. Jurkutė), Miesto teatro Kaune (1892, architektas J. Golinevičius, rekonstruoti 1925, architektai V. Dubeneckis, M. Songaila, 1930, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis, ir 1980, architektai K. Žalnierius, A. Staskevičius, nuo 2007 rekonstruojami, dabar Kauno muzikinis teatras), Lenkų teatro Vilniuje (1913, architektai V. Michnevičius, A. Parčevskis, dabar Vilniaus senasis teatras), Šiaulių dramos teatro (1938, atstatyti 1945, išplėsti 1978).
Nacionalinio Kauno dramos teatro salė (rekonstruota 2012, architektūrinė bendrovė Kančo studija)
1940 buvusiose draugijos Lutnia patalpose Vilniuje (perstatyta 1951, architektas V. Vorobjovas, ir 1981, architektai A. Nasvytis, V. Nasvytis) pradėjo veikti Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2005 buvusiame pirklio name Vilniuje (1900, architektas K. Korojedovas, renovuoti 1908, architektas M. Prozorovas) – Vilniaus mažasis teatras. 1945 Kauno dramos teatras (Nacionalinis Kauno dramos teatras) perkeltas į buvusius kino teatro rūmus (1928, architektas K. Dušauskas‑Duž, rekonstruoti 1956, architektas K. Bučas, 2013 rekonstruoti, architektūrinė bendrovė Kančo studija). 20 a. pastatyta Juozo Miltinio dramos teatro (1967, architektas A. Mikėnas, rekonstruoti 2010), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rūmai Vilniuje (1974, architektė E. N. Bučiūtė).
2271