Tebriz

Tebriz (Tebrīz, Tabrīz, Tebrzas, Tabrzas), miestas Irano šiaurės vakaruose, Armėnijos kalnyne, į rytus nuo Urmijos ežero; Rytų Azerbaidžano ostano centras.

Tebrizo panorama saulei leidžiantis

1,56 mln. gyventojų (2016).

Geležinkelis ir plentas į Teheraną, plentai į Hamadaną, Ardabilį. Tarptautinis oro uostas. Mašinų, transporto priemonių, traktorių gamyba, metalo apdirbimo, naftos perdirbimo, chemijos ir naftos chemijos, cemento, stiklo, tekstilės ir trikotažo, odos ir avalynės, maisto pramonė. Dailieji amatai (kilimų audimas, sidabro ir odos, miniatiūrinių meno dirbinių gamyba).

Tebrizo (įkurtas 1947), Tebrizo medicinos mokslų (1947), Azerbaidžano Šahido Madani (1987), Sahando technologijos (1989) universitetai ir kitos aukštosios mokyklos. Rytų Azerbaidžano mokslo ir technologijų parkas. Tebrizo nacionalinė biblioteka. Muziejai (dokumentų, gamtos, keramikos, kilimų, pašto). Tebrizo turgaus istorinis kompleksas. 4 miesto parkai.

Architektūra

Mėlynoji mečetė Tebrize (1465, rekonstruota 1973)

Išliko Chulaguidų valstybės (Ilchanato) laikotarpio mečetės fragmentų, vidurinių amžių miesto sienos liekanų. Vienas didžiausių dengto turgaus kompleksų (12–18 a.) Viduriniuose Rytuose – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2010). Kara Kojunlu valstybės laikotarpiu (1410–68) pastatyta Mėlynoji mečetė (1465, rekonstruota 1973). Savivaldybės rūmai, arba Saato bokštas (1934, rekonstruoti 2008, dabar muziejus). 20 a. antroje pusėje išplėstos gatvės, suformuota parkų.

Istorija

Įkurtas, manoma, 3 ar 4 amžiuje. Iki 7 a. pradžios priklausė Sasanidų Persijai. Nuo 7 a. pradžios valdomas arabų Kalifato. 1220–22 nuniokotas mongolų. Nuo 13 a. vidurio priklausė mongolų Chulaguidų valstybei; tapo viena jų sostinių. 1375–1468 tiurkiškos Kara Kojunlu, 1469–1501 Ak Kojunlu valstybės sostinė. 1502–48 Sefevidų valstybės, 18 a. viduryje–19 a. pradžioje Tebrizo chanato sostinė. 19 a.–20 a. pradžioje Kadžarų dinastijos šachų įpėdinių rezidencija. 1907 pateko į Rusijos įtaką. 20 a. pradžioje Persijos Azerbaidžano revoliucinio judėjimo centras. 1941 okupuotas SSRS kariuomenės (išvesta 1945). Apgriautas per Irako–Irano karą (1980–88). 858, 1041, 1721, 1780, 1844, 1936 nukentėjo nuo žemės drebėjimų. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje labai išsiplėtė – 1976 turėjo 599 000, 2006 – 1,39 mln. gyventojų.

2271