tečerzmas, Didžiosios Britanijos politinės ir valstybės veikėjos M. Thatcher pasaulėžiūra ir jos su bendraminčiais įgyvendinta socialinė ekonominė politika. Neokonservatizmo srovė, turinti daug monetarizmo, klasikinio liberalizmo ir neoliberalizmo elementų, dažnai lyginama su reiganomika. Tečerizmo pagrindas – valstybės kišimosi į visuomenės gyvenimą mažinimas privatizuojant valstybinį turtą ir atsisakant keinsizmo propaguotos daugelio sričių valstybinės globos (gerovės valstybės modelio), tečerizmo šalininkų vertinimu, ugdančios žmonių neveiklumą ir demoralizuojančios visuomenę. Nevaržoma privati iniciatyva turėtų padėti visuomenei siekti aukštesnio gerovės lygio. Siekiant vienodų konkurencijos sąlygų turi būti sumažinta profesinių sąjungų galia, atsisakyta valstybės subsidijų ir mokesčių lengvatų. Žmonių socialinio saugumo suvokimas turėtų didėti dėl sėkmingos darbinės veiklos ir privačių santaupų. Valstybės svarbiausios funkcijos – infliacijos kontrolė ir Didžiajai Britanijai didžiosios valstybės statusą atgauti padedanti užsienio politika.
Tečerizmą siekta įgyvendinti 1979–90, jo rezultatai nevienareikšmiai. Didžiosios Britanijos ekonomika atsigavo po nuosmukio, iš pradžių padidėjusi infliacija buvo sustabdyta (iki 21 a. 1 dešimtmečio pabaigos neviršijo 2,5 %), svarbiausių produktų kainų mažėjimas buvo naudingas vargingiausiems socialiniams sluoksniams, didėjo bendrovių konkurencingumas tarptautinėje rinkoje ir valstybės prestižas, bet neišvengta didelių socialinių problemų. Privatizavus geležinkelius susikūrė chaotiška ir neefektyvi transporto sistema, daugėjo automobilių ir dėl jų naudojimo kylančių ekologinių problemų, padidėjo nedarbas (daugiausia tarp imigrantų iš Azijos, Afrikos ir Karibų baseino šalių).
Thatcher