technecis
technècis (Technetium; gr. technētos – dirbtinis), Tc, periodinės elementų sistemos VII B grupės radioaktyvusis cheminis elementas; pirmasis dirbtinis cheminis elementas. Žinomi 25 izotopai. Sidabriškai pilkas metalas. Cheminės savybės panašios į renio. Drėgname ore technecio paviršius lėtai dulsvėja dėl oksidacijos, milteliai dega deguonyje – susidaro oksidas Tc2O7 (šviesiai geltona gerai tirpstanti vandenyje medžiaga). Technecis tirpsta azoto ir koncentruotoje sieros rūgštyje, t. p. karališkajame vandenyje. Kaitinamas reaguoja su siera, halogenais, 1100 °C temperatūroje – su anglimi. Iš technecio junginių naudojami pertechneciatai, pvz., KTcO4, branduolinių reaktorių, tikslių prietaisų detalėms apsaugoti nuo korozijos. Kiti junginiai praktinio pritaikymo neturi.
Technecis randamas urano rūdose (labai maži kiekiai). Gaunamas jo junginius, pvz., oksidą, redukuojant vandeniliu (500–1000 °C) arba elektrocheminiu būdu. Technecis ir jo lydiniai (ypač su molibdenu) naudojami superlaidiems magnetams gaminti, izotopas 99Tc – medicinoje (beta dalelių šaltinis spindulių terapijoje). Technecį 1937 gavo Carlo Perrier (Italija) ir E. G. Segrè molibdeną apšaudydami deutonais (sunkiojo vandenilio – deuterio – branduoliais).
1