technològija (gr. technē – menas, meistrystė + logos – sąvoka, žodis, mokslas), žaliavų, ruošinių ir gaminių gavimo bei perdirbimo būdai, šiuos būdus kuriantis ir tobulinantis mokslas. Technologija plačiąja prasme – žmogaus fizinių ir protinių pastangų, jo turimų žinių, sukurtų darbo įrankių ir gamtinių šaltinių visuma.
Pagal kuriamą objektą technologijos skirstomos į materialiąsias ir nematerialiąsias. Materialiųjų technologijų sritys – inžinerija, pramonė, informatikos priemonės, transportas, sveikatos apsauga, nematerialiųjų – verslo metodai, mokslinės teorijos ir kita. Nematerialiųjų technologijų esmė yra teorinė, bet pasitelkus materialiąsias technologija jos taikomos praktikoje.
Pramonėje ir gamyboje technologija skirstoma pagal konkrečias gamybos sritis (pavyzdžiui, mašinų gamybos technologija), pagal medžiagų gavimo ir apdorojimo būdus (audinių gamybos technologija) ir kita.
2271