technològinė pažangà, procesas, apimantis naujų technologijų kūrimą, jų diegimą ir sklaidą.
Technologinė pažanga laikoma vienu svarbiausių ekonomikos augimą skatinančių veiksnių. Kokiai nors technologijai pasiekus savo galimybių ribą dažniausiai sukuriama nauja, pranašesnė, kurią įdiegus ir ištobulinus atpiginamas gamybos procesas. Moksliniai tyrimai rodo, kad technologinė pažanga pasaulyje vyksta greitėjančiu tempu (technologijos greitai sensta, kuriamos naujos) ir šio proceso alternatyviosios išlaidos yra oro ir vandens tarša, kitas nepageidaujamas poveikis aplinkai. Technologinę pažangą bandoma vertinti gamybai pritaikytų technologijų patentų ar naujų prietaisų skaičiumi, bet tai tik paviršutiniškas vertinimas, nes technologinė pažanga yra sudėtingas kompleksinis procesas, lemiantis visuomenės pokyčius.
Pirmasis technologinis šuolis padarytas žmonėms išmokus lydyti metalus. Atsiradus ginklams buvo užkariaujamos naujos žemės, naudojant vis tobulesnius darbo įrankius išauginamas didesnis derlius. Didelę reikšmę žmonijos raidai turėjo įvairių mechanizmų atsiradimas. Reikėjo daug įvairių detalių, sparčiai plėtojosi metalurgija. Suklestėjus mašinų gamybos pramonei išsirutuliojo elektronikos pramonė, prasidėjo aukštųjų technologijų epocha. 20 amžiaus technologinės pažangos didžiausi rezultatai: lėktuvai, dangoraižiai, kabamieji tiltai, radijas ir televizija, antibiotikai, atominė bomba ir branduolinė energetika, skrydžiai į kosmosą ir žmogaus išsilaipinimas Mėnulyje, asmeniniai kompiuteriai ir informacinės technologijos, mobilieji telefonai, biotechnologija, nanotechnologija ir kita.
2687