Teherano architektūra
Teherãno architektūrà
Išliko Golestano rūmų kompleksas su sodais (18 a. pabaiga–19 a. pradžia, išplėsti 1867–92, dabar muziejus, pasaulio paveldo vertybė, nuo 2013), mečečių (Imamo Chomeini 19 a. pradžia, Sepah‑Salar 19 a. vidurys), Didžiojo turgaus kompleksas (19–20 a.).
1867 nugriovus gynybines sienas išplėstas ir iš dalies perstatytas senamiestis: suformuota didelių aikščių, plačių bulvarų, pagal Paryžiaus pavyzdį suprojektuota bastionų sistema (1872).
Laisvės monumentas Teherane (1971, architektas H. Amanatas)
20 a. pradžioje suplanuotas taisyklingo plano naujamiestis, 20 a. viduryje jame pastatyta gyvenamųjų namų kvartalų, visuomeninių (Teherano universiteto rūmai, 1934, architektas A. Godard’as), administracinių (Parlamento rūmai, 1959, architektas M. Forughi su kitais) pastatų, miesto šiaurinėje dalyje – Niavarano rūmų kompleksas (pagrindiniai rūmai, 1968, architektas M. Forughi). 20 a.–21 a. pradžios statiniai: Šiuolaikinio meno muziejaus rūmai (1967–76, architektas K. Diba), Laisvės monumentas (1971, architektas H. Amanatas), al Ghadiro mečetė (1988, architektas Dž. Mazlumas), daugiafunkcis Milado bokštas (2008).
2271
-Teheranas