Teherãno konfereñcija, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir SSRS vadovų konferencija. Įvyko 1943 11 28–12 01 Teherane. Dalyvavo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas W. L. S. Churchillis, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas F. D. Rooseveltas ir SSRS vyriausybės vadovas J. Stalinas.
Konferencijos svarbiausias klausimas – karo veiksmų su Vokietija planų suderinimas. Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos įsipareigojo ne vėliau kaip 1944 05 Šiaurės Prancūzijoje atidaryti antrąjį frontą (Didžioji Britanija iš pradžių jį siūlė atidaryti Balkanuose). Sąjungininkai susitarė pabandyti priversti į karą jų pusėje įstoti Turkiją. SSRS įsipareigojo visiškai nugalėjus Vokietijos kariuomenę įsitraukti į karą su Japonija. Numatyta, kad pokario Lenkijai mainais už Vakarų Baltarusiją ir Vakarų Ukrainą bus perduotos Vokietijos žemės į rytus nuo Oderio upės. Susitarta Rytų Prūsiją (Karaliaučių ir jo apylinkes) perduoti SSRS, t. p. susitarta išsaugoti Irano nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį neliečiamumą. Konferencijoje svarstyti ir pokario Vokietijos suskaldymo planai, bet galutinis sprendimas nepriimtas. Teherano konferencijos dalyviai apsikeitė nuomonėmis dėl tarptautinio saugumo organizacijos įkūrimo pasibaigus karui.
J. Stalinas, F. D. Rooseveltas ir W. L. S. Churchillis Teherano konferencijoje (1943 11 28–12 01)
Konferencijos nutarimai sustiprino Sąjungininkų koaliciją. Teherano konferencija – pirmasis Didžiojo trejeto susitikimas.