Teherano konvencija

Teherãno konveñcija, Bendróji Kãspijos jros aplinkõs apsaugõs konveñcija (angl. Framework Convention for the Protection of the Marine Environment of the Caspian Sea), regioninė konvencija dėl Kaspijos jūros aplinkos apsaugos. Ją 2003 11 04 Teherane pasirašė penkių Kaspijos pajūrio valstybių – Azerbaidžano, Irano, Kazachstano, Rusijos Federacijos ir Turkmėnistano – oficialūs atstovai. Įsigaliojo 2006 08 12. Konvencijos tikslas – Kaspijos jūros aplinkos apsauga nuo visų taršos šaltinių, įskaitant Kaspijos jūros biologinių išteklių apsaugą, išsaugojimą, atkūrimą ir tvarų bei racionalų naudojimą. Kaspijos baseino izoliacija per daugiau kaip 2 mln. metų ir jo klimato bei vandens druskingumo gradientai sukūrė unikalią ekologinę sistemą, turinčią daugiau kaip 400 rūšių, kurios Kaspijos jūroje yra endeminės. Yra 115 žuvų rūšių, iš kurių kai kurios yra anadrominės, migruojančios iš Kaspijos upių aukštyn. Rusinis eršketas (Acipenser gueldenstaedti) ir kaspinis ruonis (Phoca caspica) yra viena garsiausių Kaspijos vietinių rūšių. Daugiau kaip 90 % pasaulio eršketų išteklių yra kilę iš Kaspijos jūros. Didžiulė upių sistema ir plačios pelkės pritraukia milijonus migruojančių paukščių ir yra įvairios floros bei faunos buveinė.

Kaspijos jūra

Priemonės

Pagal Konvencijos 7–11 straipsnius Šalys įsipareigoja imtis priemonių, skirtų sustabdyti, sumažinti ir kontroliuoti taršą iš sausumos šaltinių, laivų, t. p. taršą dėl kitos žmogaus veiklos, įskaitant melioraciją ir pakrančių gilinimą bei užtvankų statybą, kontroliuoti veiklą jūros dugne. Konvencijoje numatytos reikiamos priemonės, taikytinos siekiant užkirsti kelią invazinių rūšių, keliančių grėsmę ekosistemoms, buveinėms ar rūšims, patekimui į Kaspijos jūrą.

Šalys t. p. turi imtis prevencinių, pasirengimo ir reagavimo priemonių, kad apsaugotų aplinką ir žmones nuo stichinių ir žmogaus sukeltų ekstremalių situacijų padarinių, bendradarbiauti kuriant išankstinio perspėjimo sistemas ir užtikrinant, kad būtų prieinama tinkama įranga ir kvalifikuotas personalas kovai su ekstremaliomis situacijomis. Šalys susitarė atlikti jų jurisdikcijoje vykdomos pavojingos veiklos, galinčios sukelti ekstremalias situacijas ar neigiamą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimus. Konvenciją pasirašiusios Šalys t. p. įsipareigojo užtikrinti Kaspijos jūros biologinių išteklių apsaugą, išsaugojimą, atkūrimą ir racionalų naudojimą; stengtis išlaikyti arba atkurti jūrinių rūšių populiacijas tokiu lygiu, kuris leistų pasiekti maksimalų ir tvarų produktyvumą; užkirsti kelią pernelyg dideliam jūrinių išteklių naudojimui ir apsaugoti endemines, retas ir nykstančias jūrines rūšis bei pažeidžiamas ekosistemas.

Konvencija numato Šalių bendradarbiavimą vykdant aplinkos stebėseną, kuriant suderintus emisijų standartus, vykdant aplinkos tyrimus ir plėtrą bei keičiantis informacija apie aplinką.

Struktūra

Teherano konvencija įsteigė reguliariai šaukiamą Šalių konferenciją ir sekretoriatą. Sekretoriatas yra įsikūręs Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos Europos regioniniame biure Ženevoje. Jis remia Teherano konvencijos įgyvendinimą organizaciniais, administraciniais ir techniniais klausimais, padeda Kaspijos pakrantės valstybėms rengti ir aptarnauti Šalių konferencijas ir regioninius ekspertų susitikimus, derėtis dėl papildomų protokolų, stebėsenos ir keitimosi informacija bei rengti ir atnaujinti nacionalinius Konvencijos įgyvendinimo veiksmų planus. Sekretoriatas prisideda prie veiksmų koordinavimo su donorais ir skatina Teherano konvencijos papildomų protokolų įgyvendinimą. 2011 ir 2019 apie Kaspijos jūros aplinkos būklę yra parengtos dvi ataskaitos anglų ir rusų kalbomis.

Protokolai

Sekretoriatas parengė ir Šalių konferencijos posėdžiuose aptarė 4 Konvencijos protokolus:

1. Protokolas dėl regioninio pasirengimo, reagavimo ir bendradarbiavimo kovojant su naftos tarša (Aktau protokolas) buvo priimtas ir pasirašytas trečiajame šalių konferencijos susitikime Aktau, Kazachstane 2011 08 12, įsigaliojo 2016 07 25.

2. Protokolas dėl Kaspijos jūros apsaugos nuo taršos iš sausumoje esančių šaltinių ir vykdomos veiklos (Maskvos protokolas) buvo priimtas ir pasirašytas 2012 12 12 Maskvoje vykusiame ketvirtajame Šalių konferencijos susitikime.

3. Protokolas dėl Kaspijos biologinės įvairovės išsaugojimo (Ašchabado protokolas) buvo priimtas ir pasirašytas penktajame šalių konferencijos susitikime Ašchabade, 2014 05 30.

4. Protokolas dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniu mastu buvo priimtas ir pasirašytas 2018 07 20 Maskvoje vykusiame neeiliniame šalių konferencijos posėdyje.

Pirmajame Šalių konferencijos susitikime valstybės nusprendė rugpjūčio 12-ąją paskelbti Kaspijos diena, žyminčia Teherano konvencijos, kaip visuotinės teisinės priemonės, svarbą aplinkos apsaugai Kaspijos jūros regione. Kaspijos diena kasmet viešai minima kiekvienoje Kaspijos šalyje.

1163