teilorzmas, moksliniais principais pagrįsta darbo organizavimo ir gamybos valdymo sistema, atsiradusi 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Sukūrė ir praktiškai įdiegė F. W. Tayloras ir jo sekėjai. Tikslas – geriau organizuojant gamybos procesą, racionalizuojant, specializuojant ir intensyvinant darbą padidinti darbo našumą ir sumažinti gamybos sąnaudas. Pagrindiniai principai: visi darbo proceso veiksmai, darbai ir užduotys suskaidomi į mažesnes ir paprastesnes standartines operacijas, chronometražu nustatoma šių operacijų trukmė, optimizuojamas darbo ir poilsio režimas, nustatomi visiems darbininkams privalomi standartizuoti darbo metodai. Teilorizmas padidino darbo pasidalijimą, atskyrė darbo vykdymą nuo jo planavimo ir valdymo, kvalifikuotus darbus nuo nekvalifikuotų, padidino vadybininkų reikšmę aprūpinant darbininkus geresne darbo įranga ir technologijomis, įvedė moksliškai organizuotą darbininkų atranką, mokymą ir paskirstymą įvairiems darbams atlikti, leido tiksliai išmatuoti ir normuoti darbo našumą. Aukščiausios kvalifikacijos darbininkų, kurie buvo iš anksto apmokyti geriausių darbo metodų, išdirbis tapo visiems darbininkams taikoma išdirbio norma. Teilorizmas nustatė nuo darbo rezultatų priklausančią darbo užmokesčio sistemą: viršijantiems darbo normas buvo mokamas padidintas tarifinis atlygis, o jų neįvykdantiems – 20–30 % mažesnis. Teilorizmas dažnai kritikuotas dėl požiūrio į darbininką kaip į mechaninį inžinierių ir vadybininkų instrukcijų vykdytoją, bet teilorizmo diegimas Jungtinių Amerikos Valstijų įmonėse 20 a. pradžioje labai padidino jų veiklos efektyvumą. Teilorizmas tapo daugelio kitų darbo organizavimo sistemų pagrindu, davė pradžią psichologinių reiškinių, darančių įtaką žmogaus darbui, analizei (darbo psichologija).
1305
Tayloras; Teiloras