teisėjas

teisjas, tam tikra tvarka skiriamas ar renkamas valstybės pareigūnas teisingumui bylose vykdyti.

Reikalavimai teisėjams

Taikomi išsilavinimo, pilietybės, reputacijos, profesinės patirties, politinio neutralumo reikalavimai. Teisėją dažniausiai skiria valstybės vadovas (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lietuvoje), aukščiausiųjų teismų teisėjus – parlamentas (pvz., Lietuvoje, Slovakijoje, Šveicarijoje). Teisėjai dažniausiai skiriami iki pensijos (pvz., Vokietijoje, Lietuvoje) ar iki gyvos galvos (Jungtinėse Amerikos Valstijose Aukščiausiojo Teismo teisėjai), t. p. gali būti skiriami arba renkami tam tikram laikotarpiui (pvz., Šveicarijoje Federacinio Aukščiausiojo Teismo teisėjai). Teisėjų visuma sudaro teisminę valdžią, kuri vienintelė formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu, atlieka išskirtinę valdžios funkciją – vykdo teisingumą.

Šiaulių apygardos teismo posėdis Civilinio skyriaus posėdžių salėje (1933)

Teisėjo reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu, privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Už teisėjo reikalavimų nevykdymą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. Vykdydamas teisingumą teisėjas dėvi skiriamuosius ženklus (pvz., Lietuvoje – mantiją ir ženklą su valstybės herbu). Teisėjas privalo laikytis įstatymų, teisėjų etikos taisyklių. Be teisingumo vykdymo, teisėjas atlieka ir kitas pareigas, įstatymų priskirtas teismo, kuriame jis dirba, kompetencijai. Teisėjas turi būti nepriklausomas ir nešališkas, kad galėtų tinkamai išspręsti kilusį ginčą dėl teisės, todėl jam taikomos teisėjų nepriklausomumo garantijos.

Teisėjai Lietuvoje

Lietuvoje teisėju gali būti tik Lietuvos pilietis, atitinkantis Konstitucijos (1992), Teismų įstatymo (1994, nauja redakcija 2002) reikalavimus.

teisėjas

teisminė valdžia

579