teisjas. Lietuvos Respublikoje teisėju gali būti tik Lietuvos pilietis, atitinkantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (1992), Teismų įstatymo (1994, nauja redakcija 2002) reikalavimus. 2020 pradžioje buvo 745 teisėjai (682 dirbo bendrosios kompetencijos, 63 – specializuotosios kompetencijos teismuose).
Reikalavimai norint tapti teisėju
Lietuvos Respublikos apylinkės teisme teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas socialinių mokslų (teisės krypties) daktaras ir habilituotas daktaras, t. p. asmuo, turintis ne mažesnį kaip 5 metų teisėjo darbo stažą, jei nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip 5 metai.
Lietuvos Respublikos apygardos teismo, Lietuvos Respublikos apygardos administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre (jį sudaro Nacionalinė teismų administracija) įrašytas teisėjas, turintis ne mažesnį kaip 4 metų teisėjo darbo stažą, t. p. socialinių mokslų (teisės krypties) daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip 4 metų teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą.
Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas, turintis ne mažesnį kaip 8 metų teisėjo darbo stažą, t. p. socialinių mokslų (teisės krypties) daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip 8 metų teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas Apeliacinio teismo teisėjas, o Apeliacinio teismo teisėju – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas neatsižvelgiant į darbo stažą Apeliaciniame teisme ar Vyriausiajame administraciniame teisme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip 10 metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos gali būti paskirtas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėju.
Bendrosios kompetencijos ir specializuotųjų teismų teisėjų skyrimas
Apylinkės teismo teisėją iš asmenų, įrašytų į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, jam pataria Teisėjų taryba (vykdomoji teismų savivaldos institucija, įsteigta 1994, ją sudaro 23 nariai). Apygardos, apygardos administracinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją iš įrašytų Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria Prezidentas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėją iš Registre įrašytų asmenų – Prezidentas Lietuvos Respublikos Seimo pritarimu. Dėl šių teismų teisėjų skyrimo Prezidentui pataria Teisėjų taryba. Aukščiausiojo Teismo teisėjus iš Registre įrašytų asmenų skiria Seimas Prezidento teikimu. Dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimo Prezidentui pataria Teisėjų taryba.
Asmuo į teisėjo (išskyrus Konstitucinio Teismo teisėjo) pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus.
Teisėjų įgaliojimų pratęsimas, pabaiga
Kai teisėjui sukanka 65 metai, jo įgaliojimai baigiasi. Jei teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas. Dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.
Nuo 2020 atsiradus aplinkybėms, dėl kurių apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjas ilgą laiką negalės eiti teisėjo pareigų, apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti skiriamas to apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju 2 metams. Motyvuotą siūlymą pradėti apylinkės teismo teisėjo, skiriamo dvejiems metams, skyrimo procedūrą Respublikos Prezidentui teikia Teisėjų taryba.
Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimas, įgaliojimų pabaiga
Konstitucinio Teismo teisėjus 9 metams ir tik vienai kadencijai skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. 1/3 Konstitucinio Teismo teisėjų kas 3 metai keičiasi. Konstitucinio Teismo teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis. Naujai paskirti Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia paskutinę iki jų kadencijos pradžios darbo dieną. Kai Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta pirma laiko, į laisvą vietą likusiam kadencijos laikui nustatyta bendra tvarka skiriamas naujas teisėjas. Jei toks teisėjas šias pareigas ėjo ne ilgiau kaip 6 metus, jis po ne mažesnės kaip 3 metų pertraukos gali eiti teisėjo pareigas dar vieną kadenciją.
Teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindai
Teisėjai iš savo pareigų gali būti atleidžiami savo noru, pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui ar jam sulaukus pensinio amžiaus, dėl sveikatos, išrinkus į kitas pareigas ar paties teisėjo sutikimu perkėlus jį į kitą darbą, pažeminus teisėjo vardą, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui.
Teisėjas drausminėn atsakomybėn traukiamas už aplaidų darbą, už pareiginį nusižengimą, kenkiantį teismo autoritetui, už teisėjo vardą žeminantį poelgį. Drausmines nuobaudas skiria Teisėjų garbės teismas, kuris, išnagrinėjęs drausmės bylą, gali nutraukti ją nesant drausminės atsakomybės pagrindo, t. p. jei praleistas terminas šiai bylai iškelti, gali apsiriboti drausmės bylos svarstymu, paskirti drausminę nuobaudą (pareikšti pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą), siūlyti Prezidentui ar Seimui skirti teisėją žemesnės pakopos teismo teisėju, atleisti jį iš pareigų, pradėti teisėjo apkaltos procesą. Teisėjų garbės teismo sprendimas per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.
Teisėjo priesaika, valdžios simboliai, teisė vienytis į asociacijas
Teisėju paskirtas asmuo prieš pradėdamas teisėjo darbą pasirašytinai prisiekia jį paskyrusiam Seimui ar Prezidentui. Seimo pirmininkas ar Prezidentas įteikia teisėjo valdžios simbolį – ženklą su valstybės herbo atvaizdu; jį kartu su mantija teisėjas dėvi nagrinėdamas bylą. Teisėjai gali laisvai vienytis į teisėjų asociacijas ar kitas nepolitines organizacijas, atstovaujančias teisėjų interesams.
-Lietuvos teismų sistema
579