téisės filosòfija, teisės mokslo sritis, nagrinėjanti teisę kaip socialinės tikrovės reiškinį ir atliekanti teisinių reiškinių bendriausią filosofinę analizę. Iki 19 amžiaus teisės filosofija buvo laikoma filosofijos sritimi. Kartais tapatinama su teisės teorija (nuo jos skiriasi tuo, kad teisės filosofija modeliuoja teisę tokią, kokia ji turi būti, o ne kokia yra). Teisės filosofijos objektas apima abstrakčiausius teisės ir teisinių reiškinių prigimties klausimus, teisės ir dorovės santykį, įvairių teisės institutų pagrindimą. Dažniausiai skiriamos teisės filosofijos 3 sritys. Teisę analizuojanti jurisprudencija, tai yra prigimtinės teisės (Johnas Finnisas, Lonas Luvoisas Fulleris ir kiti), pozityvizmo (H. L. A. Hartas ir kiti) ir kitos doktrinos, tiria teisės prigimtį, jos skirtumą nuo kitų norminių sistemų (pvz., dorovės). Normatyvinė jurisprudencija nagrinėja normatyvinius, vertybinius teisės aspektus, pvz., laisvės ribojimo teisinį pagrindimą (Johnas Stuartas Millis ir kiti), pareigas paklusti teisei (J. B. Rawlsas ir kiti), bausmės pagrindimą (I. Kantas ir kiti). Teisės kritinės teorijos (pvz., teisės kritinės studijos, teisės ir ekonomikos ryšio teorija, feministinė jurisprudencija) neigia tradicines teisės filosofijos formas.
579