teisės psichologija
téisės psichològija, psichologijos šaka, tirianti teisės sistemos psichologinius aspektus, jos subjektus, joje veikiančius, sąveikaujančius ir veikiamus asmenis. Tikslas – teisinių ir psichologinių žinių mokslinė sintezė, įvairių teisinių santykių subjektų psichinių ypatumų ir būklės tam tikromis aplinkybėmis atskleidimas. Taiko psichologines teorijas, metodus ir žinias, tiria teisinę sąmonę, jos ugdymo principus ir nukrypimus nuo teisės priežastis, padeda teisininkams suprasti jų veiklos objekto esmę, t. y. žmogaus elgseną. Teisės psichologijos psichologinio tyrimo pagrindiniai metodai: stebėjimas, pokalbis, testavimas, anketavimas, faktorinė analizė, biografinių statistinių duomenų aprašymas. Empirinis tyrimo šaltinis yra įstatymų leidimo, taikymo ir apsaugos veiklos, civilinių, baudžiamųjų ir arbitražinių teismų, notariato ir advokatūros praktika. Teisės psichologijos pagrindinės šakos: kriminalinė psichologija, teismo psichologija, perauklėjimo psichologija (nagrinėja nusikaltėlių auklėjimo problemas). Teisės psichologija teikia psichologines išvadas, ekspertizes teismui ir kitoms teisinėms institucijoms. Remiasi psichologijos, politikos mokslų, politikos psichologijos (tiria psichologijos ir politologijos sąsajas, asmenų ir institucijų – rinkėjų, įstatymų leidėjų, vietinės ir nacionalinės valdžios institucijų, tarptautinių organizacijų, politinių partijų – mąstymą, emocijas ir elgesį), edukologijos, biologijos, medicinos ir kitų mokslų teorijomis.
Teisės psichologijos pirmieji laboratoriniai tyrimai atlikti 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Daugiausia tirta liudytojų parodymų ir tardymo psichologija (A. Binet, Prancūzija, H. G. A. Grossas, Austrija, W. L. Sternas, Vokietija), dalyvavimo nusikaltime diagnostika (C. G. Jungas, Šveicarija), teismo ir tardymo darbas, teisininkų profesinio rengimo ir mokymo psichologijos pagrindai (H. Münsterbergas, Vokietija).
LIETUVOJE teisės psichologijos tyrimus atlieka Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto mokslininkai.
L: V. Justickis Bendroji ir teisės psichologija Vilnius 2004.