teisėsauga
teissauga, specialių valstybės institucijų ir nepriklausomų asmenų, kuriems valstybė patikėjo vykdyti tam tikras jai priklausančias funkcijas, veikla, garantuojanti teisės apsaugą ir tinkamą jos įgyvendinimą. Viena pagrindinių valstybės funkcijų. Teisėsaugos sistemą sudaro institucijos, kurių pagrindinis tikslas garantuoti teisėtvarką. Teisėsaugos institucijų uždaviniai: saugoti asmens teises ir laisves, ginti pažeistą teisę (jei įmanoma – ją atkurti), nubausti pažeidėją. Šios institucijos atlieka teisinės sistemos (konstitucinę kontrolę vykdo konstitucinis teismas, teisingumą – teismai, teismų sprendimų ir nuosprendžių vykdymą – antstoliai ir kita), kriminalinės žvalgybos (atlieka policija, muitinė ir kita), nusikalstamų veikų tyrimo (atlieka prokuratūra, policija ir kita), teisinės pagalbos (atlieka advokatai, jų padėjėjai ir kita), teisėtos civilinės apyvartos garantavimo (atlieka notarai), nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos (atlieka policija, viešosios įstaigos, pvz., Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras) funkcijas. Teisėsaugos institucijos veiklą pradeda tik turėdamos teisinį pagrindą (pvz., pranešimą apie nusikaltimą), veikia remdamosi įstatymu, nustatyta procesine forma, jų sprendimai dažniausiai yra teisinio poveikio priemonė, todėl turi būti teisėti ir pagrįsti, juos privalu vykdyti (vykdymas garantuojamas valstybės prievarta).
LIETUVOJE teisėsaugos institucijų sistemą sudaro teismai, prokuratūra, policija, notariatas, advokatūra, tam tikri muitinės, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ministerijų, Valstybės saugumo departamento ir kitų įgaliotų valstybės institucijų padaliniai.