teisinė fikcija
téisinė fkcija, jurdinė fkcija, dirbtiniai valstybės valios (ar nuo jos priklausantys) dariniai ir santykiai, kurie naudojami tik teisiniais tikslais ir egzistuoja tik teisės požiūriu – juos sukuria arba sankcionuoja teisės aktai. Teisinė fikcija reikalinga esant objektyviai būtinybei įtraukti į teisinę sistemą tam tikrus naujus visuomeninius santykius, peržengiančius tradicines teisės sistemos ribas, sumažinti ar padidinti teisės subjektų skaičių, atsirandantį dėl dirbtinai sukurtų subjektų. Teisėkūros procese idealizacijos principu sukuriamas fiktyvus objektas, kuris vėliau perkeliamas į teisinę realybę ir atlieka teisinio fakto funkciją (pvz., akcija, akcinė bendrovė, juridinis asmuo). Taikant teisinę fikciją kuriami, keičiami ar naikinami teisiniai santykiai (dažniausiai privatinėje teisėje), reguliuojami tam tikri reiškiniai, dažniausiai susiformavę vėliau nei teisės sistema. Teisinė fikcija padeda išsaugoti teisės sistemos stabilumą, suderinti konkretų teisės rezultatą ir nustatytą teisės normą, tobulinti egzistuojančias teisės normas. Kai kurios teisės teorijos (pvz., laisvosios teisės mokykla) naudojasi teisine fikcija teigdamos, kad teismų praktika kuria įstatymus nepripažindama teisės spragų.
1726