„Teisingumas ir laisvė“ („Giustizia e Libertà“), 1929–45 veikęs italų socialdemokratinės pakraipos antifašistinis judėjimas.
Įkurtas Paryžiuje italų emigrantų Carlo Rosselli, Emilio Lussu, Alberto Tarchiani, Ernesto Rossi. Siekė ginkluota kova (rengė pasikėsinimus į B. Mussolini) fašistinį režimą pakeisti demokratiniu respublikos valdymu, decentralizuoti administraciją ir suteikti gyventojams daug politinių laisvių. Kilus Ispanijos pilietiniam karui Teisingumo ir laisvės suformuotos savanorių anarchistų, liberalų, socialistų, komunistų brigados parėmė respublikonų vyriausybę, kovojo Aragono fronte. Žlugus Ispanijos respublikai brigados 1939 pasitraukė į Prancūziją, čia jos ilgainiui iširo.
Teisingumo ir laisvės kariniai būriai veiklą atnaujino 1943 kapituliavus Italijai, kai jos šiaurinėje dalyje susikūrė nacių palaikoma Italijos socialinė respublika ir jos teritorijoje išsiplėtė partizaninis judėjimas. Kitaip nei komunistines partizanų grupes, Teisingumą ir laisvę materialiai rėmė Sąjungininkai, daug partizanų vadų (pvz., Ferruccio Parri) po karo tapo žymiais Italijos politikais.