Liuksemburgo mieste esantis pastatų kompleksas Bokštai, kuriame įsikūrusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Teisingumo Teismą ir Bendrąjį Teismą aptarnaujanti Vertimo raštu tarnyba (2019)
Teisingùmo Tesmas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vienas teismų, nagrinėjantis iš Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių teismų gautus prašymus priimti prejudicinius sprendimus (prejudicialumas), kai kuriuos ieškinius dėl panaikinimo ir skundus. Yra Liuksemburgo mieste.
Teisingumo Teismas sprendžia ginčus, kylančius tarp Europos Sąjungos teisės subjektų (tarp Europos Sąjungos ir valstybių narių, tarp valstybių narių, tarp Europos Sąjungos institucijų), rengia atsakymus nacionaliniams teismams, nuomones dėl tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra Europos Sąjunga. Nagrinėja tik tas bylas, kurios priskiriamos Europos Sąjungos teisei.
Sudėtis
Teisingumo Teismą sudaro 27 teisėjai (nuo 2004 tarp jų yra ir teisėjų iš Lietuvos: P. Kūris 2004–10, E. Jarašiūnas 2010–18, I. Jarukaitis nuo 2018) ir 11 generalinių advokatų. Teisėjai ir generaliniai advokatai skiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu po konsultacijų su komitetu, įgaliotu pateikti nuomonę dėl siūlomų eiti šias pareigas kandidatų tinkamumo. Jų kadencija yra 6 m. ir gali būti atnaujinta.
Teismo pirmininką ir jo pavaduotoją teisėjai renka iš savo tarpo 3 m. kadencijai. Jis gali būti perrinktas kitai kadencijai. Pirmininkas vadovauja Teismo veiklai bei pirmininkauja didžiausios sudėties teismo posėdžiams ir pasitarimams.
Generalinių advokatų pareiga – visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti teisinę nuomonę (vadinamąją išvadą) dėl pateiktų bylų. Teismo kancleris yra institucijos generalinis sekretorius, jis pavaldus Teismo pirmininkui ir vadovauja institucijos padaliniams.
Nagrinėjamų bylų rūšys
Teisme dažniausiai nagrinėjamos bylos dėl teisės aktų aiškinimo (prejudiciniai sprendimai), kai siekdami užtikrinti efektyvų ir vienodą Europos Sąjungos teisės aktų taikymą ir išvengti aiškinimo skirtumų nacionaliniai teismai kreipiasi į Teismą prašydami pateikti Europos Sąjungos teisės akto aiškinimą ar išaiškinti galiojimą, t. p. nustatyti, ar nacionalinės teisės aktas arba praktika yra suderinami su Europos Sąjungos teise. Teismo pateiktas išaiškinimas yra privalomas nacionaliniam teismui, kuriam yra skirtas, t. p. kitiems nacionaliniams teismams, sprendžiantiems iš esmės tapačias problemas.
Nagrinėjamos bylos dėl įsipareigojimų nevykdymo, kai į Teismą kreipiasi Europos Komisija arba kita valstybė narė dėl valstybės narės nacionalinės vyriausybės nevykdomų įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę. Prieš pareikšdama ieškinį Teisme Europos Komisija atlieka išankstinę procedūrą – suteikia valstybei narei galimybę atsakyti į jai pareikštus kaltinimus. Teismui nustačius, kad valstybė padarė pažeidimą, ji turi nedelsdama pasitaisyti, to nepadariusi rizikuoja, kad jai bus iškelta antra byla, kurią išnagrinėjus gali tekti mokėti baudą.
Teismas t. p. nagrinėja bylas dėl teisės akto panaikinimo (kai valstybė narė prašo panaikinti Europos Parlamento arba Europos Sąjungos Tarybos priimtus aktus, išskyrus pastarosios institucijos aktus valstybės pagalbos, dempingo ir įgyvendinimo įgaliojimų srityje, arba Europos Sąjungos institucija prašo panaikinti kitos institucijos priimtus aktus) ar dėl neveikimo (kai į Teismą kreipiamasi prašant patikrinti Europos Sąjungos institucijų neveikimo teisėtumą).
Teisingumo Teismui galima pateikti apeliacinius skundus dėl Bendrojo Teismo sprendimų ir nutarčių tik teisės klausimais. Jei apeliacinis skundas yra priimtinas ir pagrįstas, Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą. Jei sprendimas gali būti priimtas toje bylos stadijoje, Teisingumo Teismas pats sprendžia bylą. Priešingu atveju jis grąžina bylą Bendrajam Teismui, kuriam yra privalomas išnagrinėjus apeliacinį skundą priimtas Teisingumo Teismo sprendimas.
Bylų nagrinėjimas
Gali posėdžiauti tokios sudėties Teismas: plenarinė sesija (rengiama Teismo statute numatytais išimtiniais atvejais, pvz., kai sprendžiamas Europos ombudsmeno atleidimo ar Europos Komisijos nario, nevykdančio jam nustatytų pareigų, atstatydinimo klausimas, kai Teismas mano, kad byla yra ypač svarbi), didžioji kolegija (sudaro 15 teisėjų; posėdis rengiamas, kai to prašo proceso šalimi esanti valstybė narė arba institucija, t. p. nagrinėjant ypač sudėtingas ar svarbias bylas), 5 teisėjai (pirmininkai renkami 3 metams) arba 3 teisėjai (pirmininkai renkami 1 metams) kolegijomis.
Teisme kiekvienai bylai paskiriamas teisėjas (teisėjas pranešėjas) ir generalinis advokatas. Bylos nagrinėjamos 2 etapais. Nagrinėjant bylą rašytiniame etape šalys Teismui įteikia rašytinius pareiškimus. Valstybių narių valdžios institucijos, Europos Sąjungos institucijos ir kartais privatūs asmenys gali pateikti pastabų. Teisėjui pranešėjui viską apibendrinus klausimas aptariamas bendrame Teismo posėdyje, kur nusprendžiama, kiek teisėjų nagrinės šią bylą (daugumą bylų nagrinėja 5 teisėjai), ar reikia rengti viešą posėdį (žodinę proceso dalį) ir ar būtina gauti oficialią generalinio advokato išvadą. Žodiniame etape abiejų šalių advokatai išdėsto savo argumentus teisėjams ir generaliniam advokatui, o šie jiems gali užduoti klausimų. Jei Teismas nusprendžia, kad būtina gauti generalinio advokato išvadą, ji pateikiama praėjus kelioms savaitėms po posėdžio. Tuomet byla svarstoma ir priimamas sprendimas.
2019 Teisingumo Teismas gavo nagrinėti 966 bylas, baigė nagrinėti 865, liko neišnagrinėtos anksčiau gautos 1102 bylos. Vidutinė proceso trukmė Teisingumo Teisme 2019 buvo 14,4 mėnesio.
-Europos Sąjungos Teisingumo Teismas