téisinis sántykis, teisės normų sureguliuotas, valstybės garantuotas visuomeninis santykis, kurio dalyviai turi subjektines teises (subjektyvioji teisė) ir teisines pareigas. Sudaro teisės subjektai, objektai ir turinys (subjektinės teisės ir teisinės pareigos). Teisinio santykio subjektai turi teisinį subjektiškumą, kurio elementas yra teisnumas. Teisinio santykio objektai yra tai, dėl ko formuojasi teisinis santykis: materialiosios (daiktai, materialusis finansinis turtas, oficialūs dokumentai), nematerialiosios visuomeninio pobūdžio (tautos suverenitetas, demokratija, politinis pliuralizmas ir kita) ir asmeninio pobūdžio (gyvybė, sveikata, garbė, orumas ir kita) vertybės, nematerialusis finansinis turtas (negrynieji pinigai, nematerialieji vertybiniai popieriai), dvasinės kūrybos rezultatai, informacija, veiksmai ir jų rezultatai. Teisinis santykis atsiranda, keičiasi ir baigiasi esant teisiniams faktams.
Pagal teisės sritis skiriami konstituciniai, civiliniai, administraciniai, baudžiamieji, civilinio proceso, baudžiamojo proceso, administracinio proceso, darbo, šeimos, tarptautiniai, finansų ir kiti, pagal funkcijas – reguliaciniai (skirti visuomeninių santykių raidai garantuoti) ir apsauginiai (jų esmę sudaro draudimai ir ribojimai siekiant apsaugoti teisės pripažįstamas vertybes) teisiniai santykiai. Pagal turinį sudarančių subjektinių teisių pobūdį būna absoliutiniai ir santykiniai, turtiniai ir neturtiniai, daiktiniai ir asmeniniai, pagal subjektinių teisių ir teisinių pareigų pasiskirstymą – paprastieji (kai vienas subjektas turi teisę, o kitas – pareigą) ir sudėtingieji (kai teisinių santykių subjektai turi ir teises, ir pareigas) teisiniai santykiai.
579