téisių atėmmas, baudžiamojoje teisėje – kartu su bausme už nusikalstamos veikos padarymą skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, kuria teismas uždraudžia naudotis tam tikra teise ar verstis tam tikra veikla. Gali būti uždraudžiama naudotis su asmens profesine veikla nesusijusiomis specialiomis teisėmis (specialiosios teisės atėmimas; skiriama, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką), viešosiomis teisėmis (pvz., teise būti išrinktam, paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų skiriamas pareigas; skiriama, kai nusikalstama veika atlikta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis), atimama teisė dirbti tam tikrą darbą arba verstis tam tikra veikla (skiriama, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai dėl padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio asmeniui negalima leisti tęsti tokią veiklą). Gali būti skiriamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos.
Lietuvoje teisių atėmimą reglamentuoja Baudžiamasis kodeksas (2000, įsigaliojo 2003). Pagal LSSR baudžiamąjį kodeksą (1961) teisių atėmimas buvo skiriamas kaip pagrindinė arba papildoma bausmė. Buvo numatyta speciali teisių atėmimo rūšis – karinių ar kitų laipsnių, vardų, ordinų, medalių ir garbės vardų atėmimas. 2003–08 teisių atėmimas galėjo būti skiriamas kaip bausmė.
2238