téisių pérėmimas, civilinėje teisėje – vieno asmens (teisių turėtojo) teisių perėjimas kitam asmeniui (teisių perėmėjui), kai keičiasi ne teisiniai santykiai, o tik jų subjektas. Skiriama materialinis ir procesinis teisių perėmimas. Dažniausiai perimamos tik turtinės teisės ir pareigos, nes asmeninės teisės (pvz., teisė į vardą, garbę ir orumą) neatskiriamos nuo jų turėtojų. Kai kuriais atvejais įstatymu draudžiama perimti ir turtines teises, jei jos susijusios su subjekto asmeniu (pvz., alimentų reikalavimo teisė).
Teisių perėmimas gali būti bendras (kitam asmeniui pereina visos turtinės teisės ir pareigos paveldint, reorganizuojant juridinį asmenį ir kita) ir dalinis (pereina kitam asmeniui pagal įstatymą arba atsiranda esant vienam ar keliems teisiniams santykiams, pvz., reikalavimo teisė, priklausanti kreditoriui pagal įsipareigojimą, gali būti perduota pagal sandorį).
Procesinis teisių perėmimas vyksta, kai viena teisinio santykio šalis pasitraukia iš bylos (pvz., dėl asmens mirties, reikalavimo perleidimo, skolos perkėlimo); teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėja. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi t. p., kaip jie būtų buvę privalomi tų teisių turėtojui.
Lietuvoje teisių perėmimą reglamentuoja Civilinis (2000, įsigaliojo 2001), Civilinio proceso (2002, įsigaliojo 2003) kodeksai.
teisių perėmėjas; teisų turėtojas