téisių pérėmimas, valstýbių téisių pérėmimas, vienos valstybės pakeitimas kita atsakant už tam tikros teritorijos tarptautinius santykius. Teisių perėmimą reguliuoja 1978 Vienos konvencija dėl valstybių teisių perėmimo tarptautinėms sutartims (įsigaliojo 1996), 1983 Vienos konvencija dėl valstybių teisių į valstybės nuosavybę, archyvus ir skolas perėmimo (įsigaliojo 2004). Teisių perėmimo priežastys: valstybių išnykimas, susijungimas, teritorijos atsiskyrimas ar jos perleidimas (cesija). Teisių perėmimas priklauso nuo konkrečių teritorinių pokyčių teisinio kvalifikavimo.
Teisių perėmimas galimas, kai nuo valstybės atsiskiria viena ar kelios teritorijos ir suformuoja valstybes (pvz., Kosovo atsiskyrimas nuo Serbijos), viena valstybė perima tik dalį kitos valstybės teisių ir pareigų (pvz., žlugus SSRS Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija), vykstant dekolonizacijai susikuria nauja valstybė ir perima nedidelę buvusios metropolijos pareigų dalį (pvz., daugelis Afrikos regiono valstybių), valstybės susijungia ir viena iš jų perima abiejų teises bei pareigas (pvz., Vokietijos Federacinės Respublikos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos susijungimas), sutartimi teritorijos dalis perduodama kitai valstybei (sutartinė cesija; pvz., Elzaso ir Lotaringijos regionų perdavimas Vokietijai pagal 1871 Frankfurto sutartį bei šių teritorijų grąžinimas Prancūzijai pagal 1919 Versalio sutartį).
Atvejai, kai viena valstybė tęsia kitos valstybingumą, bet nėra jai tapati (pvz., Rusija, tęsianti SSRS įsipareigojimus), vadinami teisių tęstinumu, bet ne perėmimu.
1243