Tẽklė, viena pirmųjų moterų kankinių. Šventoji (šventė – rugsėjo 23). Minima apokrifuose. Anot jų, gyveno 1 a. Frigijoje. Apaštalo Pauliaus mokymo paveikta nutraukė sužadėtuves ir priėmė krikščionybę. Už tai buvo įskųsta romėnų valdžiai, suimta ir pririšta prie stulpo sudeginti, bet ugnis jos nelietusi. Tada atiduota sudraskyti cirko liūtams ir lokiams, bet šie jos nepuolę. Po nesėkmingų bandymų nužudyti paleista, apsigyveno oloje prie Seleukijos kalno, ėmė gydyti. Norėdama išvengti persekiojimų pradingo stebuklingai prasivėrusiame olos plyšyje. Kaip šventoji gerbiama nuo vidurinių amžių, labiausiai Italijoje. Atributai – palmės šakelė, liepsnojantis stulpas ir ugnies kamuolys. Dailėje vaizduojama cirko arenoje pririšta prie stulpo, aplink daug liūtų, lokių, bulių, nuodingų gyvačių.
Teklė (raižinys, dailininkas Hieronymus Wierix, 1553–1619)