tekstlės medžiagótyra Lietuvojè, mokslas, tiriantis tekstilės medžiagų sandarą, savybes ir kokybės vertinimo būdus. Tiriama pluoštų cheminė ir morfologinė (formos ir matmenų) siūlų struktūra, sukrumas ir gijų ar plaukelių padėtis juose, audinių ir megztinių medžiagų pynimas, tankis, užpildymo rodikliai, paviršiaus charakteristikos, audinių metmenų ir ataudų išrangymo dydžiai, megztinių medžiagų kilpų forma ir matmenys ir kita. Naudojami fizikiniai, cheminiai, matematiniai (ypač statistiniai metodai).
Sistemingai tekstilės medžiagas tirti pradėta 18 a. Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Rusijoje. Sukonstruoti pirmieji siūlų tyrimo prietaisai, panaudotas mikroskopas pluoštų sandarai tirti. Tekstilės medžiagotyros tyrimai Lietuvoje pradėti 1932 Vytauto Didžiojo universitete (1946–50 Kauno universitetas). Intensyviau imta tirti nuo 1941 universitete įkūrus Tekstilės technologijos katedrą. J. Indriūnas (1947 išleido pirmąjį tekstilės vadovėlį lietuvių kalba – Pluoštinės medžiagos) su kitais pradėjo tekstilės mokslinius tyrimus Lietuvoje. Tirtas pluoštinių medžiagų nuovargis, jų technologija, atsparumas dėvėjimuisi, audinio paviršiaus struktūra, sukurta naujų cheminių pluoštų. Šiuos tyrimus išplėtojo jo mokinys A. Matukonis (1962–88 vadovavo Kauno politechnikos instituto Tekstilės technologijos katedrai); su kitais dar tyrė nevienarūšių cheminių siūlų, t. p. gaminių iš jų mechanines ir technologines savybes, nevienarūšių tekstilės medžiagų sandarą ir savybes, pasiūlė naujų atvirkštinės įtempio relaksacijos ir trinties tarp siūlų audinyje metodų. Audinių relaksacines savybes, jų sandaros nustatymą ir projektavimo metodologiją tyrė V. M. Milašius (1988–93 vadovavo Kauno technologijos universiteto Tekstilės technologijos katedrai) – jis pasiūlė integralinio audinio sandaros įvertinimo koeficientą, kuris iki šiol yra pats tiksliausias iš neempirinių koeficientų. Tekstilės medžiagų mechaninį stabilumą, jo prognozavimą ir gerinimą nagrinėjo M. V. Gutauskas (sukūrė medžiagotyros prietaisų ir aparatų, tarp jų patentuotą tekstilės medžiagų grifų matavimo prietaisą). Tirdamas nevienarūšes tekstilės sistemas J. A. Palaima pasiūlė naują jų mechaninį elgsenos modelį ir įrenginį šioms sistemoms tirti. Mezginių sandarą ir jų projektavimą nagrinėja R. Čiukas (1993–2007 vadovavo Kauno technologijos universiteto Tekstilės katedrai), jis sukūrė mezginių automatizuotojo projektavimo teoriją ir parengė naują mezginių kilpos modelį. A. J. Vitkauskas 1999 sukūrė tekstilės medžiagų relaksacinių reiškinių naujų modeliavimo būdų tų medžiagų relaksacinėms savybėms prognozuoti. Tirdamas tekstilės medžiagų relaksacines ir kitokias savybes R. Milašius (2007–14 vadovavo Kauno technologijos universiteto Tekstilės technologijos katedrai) pasiūlė spartesnį šioms savybėms projektuoti būdą, grindžiamą matematinės statistikos kriterijais.
Kauno technologijos universitete vykdomi nauji techninės tekstilės savybių prognozavimo, t. p. pradėti nanotekstilės formavimo ir savybių tyrimai. Lietuvos tekstilės institute (įkurtas 1961, nuo 2010 Fizinių ir technologijos mokslų centras) buvo tiriamos cheminių siūlų savybės, jų perdirbimo technologija, atliekami techninės tekstilės tyrimai – kuriamos balistinės apsaugos priemonės, orą praleidžiančios daugiasluoksnės medžiagos, apsaugos nuo cheminių, radiologinių ir bakteriologinių medžiagų priemonės, gerinamos jų savybės, pradedama taikyti jų gamybos technologija. Tekstilės inžinerijos mokslininkai daug prisidėjo prie šios srities terminijos tobulinimo – jų pastangomis 2001 parengtas ir išleistas Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas. 1969–1995 ėjo Kauno technologijos universiteto tęstinis mokslo darbų rinkinys Tekstilės ir odos technologija, tekstilės moksliniai darbai spausdinami žurnaluose Materials Science, Cheminė technologija, Mechanika.